jòdas [gr. joueidēs — violetinis], chem. elementas I, atom. Nr. 53; pilkai juodi blizgantys kristalai; garuoja, sudarydamas violetinius garus.
|
||||
jòdas [gr. joueidēs — violetinis], chem. elementas I, atom. Nr. 53; pilkai juodi blizgantys kristalai; garuoja, sudarydamas violetinius garus. jòchas [vok. Joch], nesisteminis skirtingo dydžio žemės ploto vienetas, vartotas Centr. Europoje; buvo lygus 34—58 arams. joanit‖ai, religinis pasaulietinis katalikų ordinas; pavadinimas kilo iš Jeruzalės šv. Jono (lot. Joannes) ligoninės, kur buvo pirmoji ~ų rezidencija. jidiš [jidiš k. jidiš < vok. jüdisch < žydų], žydų šnek. kalba, artima vok. aukštaičių kalbai (atsiskyrė nuo jos tik prieš kelis šimtmečius); turi semitų (hebrajų, aramėjų) ir slavų kalbų elementų, vartojama Europoje, JAV, Izraelyje. Jėzus Kristus, asmuo, ortodoksinės krikščionybės laikomas žmogumi dievu, krikščionybės pradininku. jėzuitizmas: 1. antihumanistinė moralinių principų sistema, kuria uždara grupė, kasta, hierarchinė organizacija teisina savo amoralią veiklą; Δ vadovaujasi jėzuitų moraliniu postulatu, jog tikslas pateisina priemones; 2*. veidmainystė, klastingumas. jėzuitiškas, būdingas jėzuitui; veidmainiškas, klastingas. jėzuitas [pagal Jėzaus (lot. Jesus) vardą]: 1. jėzuitų ordino narys; 2*. veidmainys, klastingas ir dviveidis žmogus. jėzuitai, katalikų vienuolių ordinas. jeter ↗ žetė. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai