kamãrės [gr. kamares], sen. graikų (apie 1800 pr. m. e.) plonasienės keraminės vazos, rastos Kretoje, Kamarės grotoje.
|
||||
kamãrės [gr. kamares], sen. graikų (apie 1800 pr. m. e.) plonasienės keraminės vazos, rastos Kretoje, Kamarės grotoje. kamambèras [pagal Prancūzijos vietovės Kamambero (Camembert) pavadinimą], apipelėjęs minkštas rauginto karvės pieno sūris; turi švelnų skonį ir pievagrybių kvapą. kamaldùliai, katalikų vienuolių ordinas, benediktinų ordino šaka; susikūrė apie 1012 Italijoje, Kampo Maldolyje, vėliau pavadintame Kamaldoliu (Camaldoli). kalvinizmas, protestantizmo srovė; pradininkas J. Kalvinas (Calvin; 1509—64). kalvinistai ↗ kalvinai. kalvinai, kalvinizmo išpažinėjai. kalvilis [pagal Prancūzijos vietovės (Calville) pavadinimą], vasarinė obels veislė. kalvarijà [pagal Jeruzalės Kalvarijos (↗ Golgotos) kalvos pavadinimą]: 1. katalikų šventoji vieta — kryžiaus kelio stotis su koplyčia, įrengiama ppr. kalvotoje vietoje; 2*. sunkus gyvenimas ar darbas, kančia. kalvadòsas [pagal Prancūzijos departamento Kalvadoso (Calvados) pavadinimą], stiprus alkoholinis gėrimas iš obuolių spirito, pagaminto pagal konjako technologiją, distiliuoto vandens, cukraus sirupo. kalumètas [pranc. calumet < gr. kalamos — nendrė], indėnų taikos pypkė ilgu, plunksnomis papuoštu kandikliu; ppr. rūkoma, sudarant taiką, draugiškiems santykiams paliudyti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai