Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kalomelis

kãlomelis [gr. kalos — gražus + melas — juodas], balti gyvsidabrio chlorido kristalai; labai nuodingas; antimikrobinis preparatas.

Kalokagatija

kalokagãtija [gr. kalokagathia < kalos kai agahos — gražus ir geras], sen. graikų auklėjimo idealas — dvasinis ir fizinis grožis.

Kalo

kãlo [it. calo — nuostolis], nuostolis dėl prekių džiūvimo transportuojant arba laikant.

Kalmarai

kalmãrai [pranc. calmar], galvakojai moliuskai Teuthoidea; gyvena daugiausia tropinio klimato juostos jūrose.

Kalmalojus

kalmalòjus, termomagnetinis nikelio ir vario (šio 30—40%) lydinys; vart. elektriniams matavimo prietaisams.

Kalkuliatorius

kalkuliãtorius, sąskaitybos darbuotojas, sudarantis kalkuliaciją.

Kalkuliacija

kalkuliãcija [lot. calculatio — skaičiavimas]: 1. produkcijos vieneto ar atlikto darbo savikainos apskaičiavimas; 2. ūkinės apskaitos sritis — įmonės gamybos kaštų, valdymo ir cirkuliacijos išlaidų nustatymas.

Kalkiuoti

kalkiúoti [pranc. calquer], lingv. (su)kurti ↗ kalkę (3).

Kalkė

kálkė [pranc. calque]: 1. permatomas aukštos kokybės popierius arba plonas medvilninis audinys (ppr. batistas), įmirkytas riebalų tirpalu, dervomis, vašku ir pan., vart. brėžinių kopijoms daryti; 2. anglinis popierius kopijoms daryti rašomąja mašinėle; 3. lingv. vertinys — žodis arba posakis, sudarytas kt. kalbų semantinės, morfologinės arba sintaksinės struktūros pavyzdžiu, pvz., liet. „įtaka” pagal rusų „влияние”, vok. „Einfluß”, lenkų „wpływ”.

Kaljanas

kaljãnas [persų k. kaljan], rūkymo prietaisas, sudarytas iš metalinės taurelės tabakui ir vamzdelio, kurie sujungti su vandens pripildytu indu, per kurį leidžiami dūmai; vart. Rytų kraštuose.