juvelỹras [ol. juvelier]: 1. meistras arba dailininkas, gaminantis smulkius dirbinius iš tauriųjų metalų ir brangakmenių; 2. juvelyrinių dirbinių pardavėjas.
|
||||
|
jùtas [ol. hut], viršutinio denio užpakalinė dalis, antstatas laivagalyje. justúoti [vok. justieren < lot. justus — teisingas, tikras]: 1. mažinti matavimo prietaiso, mato paklaidas, pvz., derinant, keičiant detales, kad atitiktų techn. reikalavimus; 2. tikrinti spaudos formos elementų matmenis, pvz., matricos akutės gylio, ir lyginti šių elementų aukštį; 3. optimaliai išdėstyti optikos detales prietaisuose, kad jų eksploatacinės charakteristikos atitiktų standarto reikalavimus. justicija [lot. justitia — teisingumas, teisėtumas]: 1. teisingumas; 2. teismo įstaigų, teisingumo organų sistema. jus publicum [sk. jus publikum; lot.], viešoji teisė. jus gentium [sk. jus gencijum; lot.], tarptautinė teisė. jùrt‖a [< tiurkų k.], Centr. ir Vid. Azijos bei P. Sibiro klajoklių tautų kilnojamas būstas; ~ą sudaro medinis karkasas, pintos sienos, veltiniu dengtas kupolo pavidalo stogas; būna apskrito arba daugiakampio plano. juristas [vok. Jurist < lot. jus (kilm. juris) — teisė], teisiškai išsimokslinęs žmogus, teisininkas. jurisprudeñcija [lot. jurisprudentio], teisės mokslas. juriskònsultas [lot. juris consultus], asmuo, dirbantis įmonėje, įstaigoje, organizacijoje teisės konsultantu. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 4 | 
Naujausi komentarai