jùdas [↗ Judas], išdavikas.
|
||||
jùdas [↗ Judas], išdavikas. Jùdas, Naujojo testamento personažas — vienas iš 12 apaštalų, už 30 sidabrinių išdavęs Jeruzalės judėjų aukštiesiems dvasininkams Jėzų Kristų. judaizmas [lot. iudaismus < iudaicus — žydų], monoteistinė etninė religija, išpažįstama daugiausia žydų; Izraelio valst. religija. jùchtas [lenk. jucht], galvijų, arklių, kiaulių oda, rauginta mišriu būdu (iš pradžių chromo druskomis, po to — su tanidais ir sintanais); vart. karinės ir sunkios darbinės avalynės, sandalų viršui, pakinktams. jubiliẽjus [lot. (annus) jubilaeus — jubiliejiniai metai], svarbaus įvykio sukaktis; iškilmingas šios sukakties minėjimas. jubiliãtas, asmuo, kurio jubiliejus minimas. juãnis, Kinijos piniginis vienetas. jotãcija [↗ jota], garso „j” ar „i” atsiradimas prieš balsį po pauzės arba po kt. balsio, pvz., liet. „paieškos” (tariama „pajieškos”), lenkų „jest” (iš sen. slavų „esti”). jotà [gr. iōta], devintoji graikų abėcėlės raidė J ι. jorkšỹrai, greitai bręstančių ir labai vislių kiaulių veislė, išvesta Anglijoje, Jorkšyro (Yorkshire) grafystėje. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai