izotròpija [↗ izo… + gr. tropos — kryptis, savybė], medžiagos fiz. savybių vienodumas visomis kryptimis.
|
||||
izotròpija [↗ izo… + gr. tropos — kryptis, savybė], medžiagos fiz. savybių vienodumas visomis kryptimis. izotòpija [↗ izotopas], topologinės erdvės X homotopija topologinėje erdvėje Y, kurioje bet kuris atvaizdis yra erdvės X homeomorfizmas erdvės Y poerdvyje. izotòpas [↗ izo… + gr. topos — vieta], vienas to paties chem. elemento atomų, kurių branduoliai turi vienodą protonų skaičių, bet skirtingą neutronų ir masės skaičių. izotòninis [↗ izotonija], turintis vienodą osmosinį slėgį, pvz., Δ tirpalas. izotònija [↗ izo… + gr. tonos — įtampa] ↗ izoosmija. izotònas [↗ izo… + gr. tonos — įtempimas], vienas chem. elemento atomų, kurių branduoliai turi vienodą neutronų, bet skirtingą protonų skaičių. izotipija [↗ izo… + gr. typos — pavyzdys, forma], skirtingų medžiagų gebėjimas kristalizuotis to paties tipo kristalinėje gardelėje. izotèrminis [↗ izotermija], pastovios temperatūros, pvz., Δ reiškinys (termodinaminės sistemos būsenos kitimas, kai temperatūra yra pastovi). izotèrmija [↗ izo… + gr. thermē — šiluma, karštis], šiltakraujo (homoterminio) gyvūno kūno temperatūros pastovumas, kurį lemia fiz. ir chem. termoreguliacija. izotèrmė [↗ izoterma], termodinaminės diagramos pastovios temperatūros būsenų kreivė. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai