Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Izopikna

izopiknà [↗ izo… + gr. pyknos — tankus], žemėlapio linija, jungianti vienodo arba pastovaus tankio taškus.

Izopaga

izopagà [↗ izo… + gr. pagos — ledas], žemėlapio linija, jungianti vienodos vandenų užšalimo trukmės vietas.

Izoosmija

izoòsmija [↗ izo… + gr. osmos — slėgis], osmosinio slėgio pastovumas skystose terpėse ir audiniuose.

Izooktanas

izooktãnas [↗ izo… + ↗ oktanas], org. junginys C8H16; sotusis angliavandenilis; šakotasis oktano izomeras.

Izonitė

izonitė [↗ izo… + lot. niteo — blizgu], vienodo skaisčio kreivė.

Izonefa

izonefà [↗ izo… + gr. nephos — debesis], žemėlapio linija, jungianti vienodo debesuotumo vietas.

Izormorfizmas

izormorfizmas [↗ izomorfinis]: 1. abipusis, vienareikšmis atitikimas; 2. atomų (jonų) ir molekulių gebėjimas pakeisti vienas kitą įv. medžiagų to paties tipo kristalinėje gardelėje, susidarant mišriesiems kristalams; 3. mat. 2 aibių su vienodu operacijų skaičiumi elementų abipusiškai vienareikšmė atitiktis, išlaikanti sandaros savybes.

Izomorfinis

izomòrfinis [↗ izomorfa], formos atžvilgiu panašus.

Izomorfa

izomòrfa [↗ izo… + gr. morphē — forma], lingvistinės geografijos žemėlapio linija, rodanti morfologinio kalbos reiškinio paplitimo ribas.

Izometrija

izomètrija [↗ izo… + ↗ metrija], mat. paviršiaus atvaizdis kitame paviršiuje, kai kreivių ilgiai nekinta, pvz., cilindro išlenkimas į plokštumą.