izomerizãcija [↗ izomeras], chem. reiškinys, kurio metu vienas izomeras virsta kitu.
|
||||
izomerizãcija [↗ izomeras], chem. reiškinys, kurio metu vienas izomeras virsta kitu. izomèrija [↗ izomeras], chem. reiškinys — vienodos sudėties ir molekulinės masės junginiai turi skirtingą sandarą, skirtingas fiz. ir chem. savybes. izomerãzė [↗ izomerija], fermentas, katalizuojantis įv. grupių vietos pasikeitimą molekulėje ir įvairias izomerijos reakcijas. izomèras [↗ izo… + gr. meros — dalis]: 1. chem. vienas vienodos sudėties ir molekulinės masės, bet skirtingos sandaros, skirtingų fiz. ir chem. savybių junginių; 2. fiz. vienas metastabilių radioaktyviųjų branduolių, kurie yra skirtingos energinės būsenos, bet turi vienodą atominį ir masės skaičių. izomazidas, vaistas tuberkuliozei gydyti. izoliúoti [pranc. isoler], išskirti, atriboti, atskirti vieną nuo kito: 1. atskirti vieną nuo kito arba nuo žemės el. įrenginio dalis arba laidus, galinčius turėti įtampą; 2. silpninti garsą, einantį per pastato sienas; 3. apsaugoti statinius ar statybines konstrukcijas nuo vandens; 4. apsaugoti techn. objektus nuo nepageidaujamų šilumos mainų su aplinka; 5. atskirti nuo aplinkos įtakos, laikyti atskirai, pvz., infekcinius ligonius, nusikaltėlius arba įtariamus asmenis. izoliùksė [↗ izo… + lot. lux — šviesa], vienodo apšviestumo kreivė. izolinija [↗ izo… + ↗ linija], žemėlapio, schemos arba grafiko linija, jungianti vietas su vienodai kiekybiniais kurio nors dydžio rodikliais. izoliãtorius [pranc. isolateur]: 1. elektrai (dielektrikas) arba šilumai nelaidi medžiaga; 2. elektrotechnikoje — įtaisas skirtingų potencialų el. įrenginio dalims elektriškai izoliuoti ir mechaniškai sujungti; 3. med. patalpa ligoniams, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis, arba žmonėms, bendravusiems su tokiais ligoniais, laikinai laikyti. izoliãcin‖is [↗ izoliacija], lingv. ~ės kalbos (amorfinės kalbos) — kalbos, kuriose žodžio šaknis sutampa su kamienu, žodžiai nekaitomi, sintaksiniai santykiai reiškiami žodžių tvarka; dar būdinga vienskiemenės šaknys, leksinę reikšmę turintys tonai, žodžio gebėjimas atlikti kelių kalbos dalių funkcijas, pvz., sen. kinų, vietnamiečių kalbos. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai