Terminai.lt

izoliãcija [pranc. isolation — išskyrimas, atskyrimas], atskyrimas nuo ko nors tam tikra medžiaga, išskyrimas iš kitų tarpo, atribojimas: 1. el. įrenginio dalių arba laidų atskyrimas; 2. garsų silpninimas; 3. apsauga nuo vandens poveikio; 4. techn. objektų apsauga nuo nepageidaujamų šilumos mainų su aplinka; 5. pati izoliacinė medžiaga; 6. infekcinių ligonių, asmenų, įtariamų sergant ar bendravusių su infekciniais ligonių atskyrimas nuo sveikųjų; 7. asmens atskyrimas nuo aplinkinių, susijęs su laisvės atėmimu.

izoleksà [↗ izo… + gr. lexis — žodis, posakis], lingvistinės geografijos žemėlapio linija, rodanti leksinio kalbos reiškinio paplitimo ribas.

izokolònas [gr. isokōlon], stilistinė figūra, sintaksinis paralelizmas — vienodas sakinio dalių išdėstymas gretimose frazėse arba frazės atkarpose, pvz., „nupjauta pievų žolė, nuskinta laukų gėlė”.

izoklinà [↗ izo… + gr. klinō — lenkiu], žemėlapio linija, jungianti vietas, kuriose yra vienoda magn. inklinacija.

izohipsė [↗ izo… + gr. hypsos — aukštis], žemėlapio linija, jungianti vaizduojamojo paviršiaus (žemės paviršiaus, barinio paviršiaus) vienodo aukščio vietas; rodo paviršiaus absoliutinį arba santykinį aukštį.