izohalià [↗ izo… + gr. hals (kilm. halos) — druska], žemėlapio linija, jungianti vaizduojamojo baseino vienodo vandens druskingumo vietas.
|
||||
|
izogrãfija [↗ izo… + ↗ …grafija], tikslus rankraščio ar rašysenos atkūrimas, reprodukavimas. izogònė [↗ izo… + gr. gōnia — kampas], kreivė, kertanti turimos kreivių šeimos kreives tuo pačiu kampu. izogonal‖ùs [gr. izogōnios], lygiakampis, pvz., kreivių šeimos ~ios trajektorijos (kreivės, kertančios tuo pačiu kampu tos šeimos kreives). izogonãlinis ↗ izogonalus. izogonà [↗ izo… + gr. gōnia — kampas]: 1. žemėlapio linija, jungianti vietas, kuriose yra vienoda magn. deklinacija; 2. žemėlapio linija, jungianti vietas, kuriose pučia tos pačios krypties vėjai. izoglosà [↗ izo… + gr. glōssa — kalba], lingvistinės geografijos žemėlapio linija, rodanti kalbos reiškinio paplitimo ribas. izogeotèrma [↗ izo… + gr. gē — žemė + thermē — šiluma, karštis], žemėlapio linija, jungianti vaizduojamo Žemės plutos ploto vienodos temperatūros vietas. izogãmija [↗ izo… + ↗ …gamija], lytinio dauginimosi būdas — 2 morfologiškai vienodų gametų (lytinių ląstelių) susiliejimas. izofonà [↗ izo… + gr. phōnē — garsas], lingvistinės geografijos žemėlapio linija, rodanti fonetinio kalbos reiškinio paplitimo ribas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 0 | 
Naujausi komentarai