izo… [gr. isos — lygus, vienodas, panašus], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti vienodumą; lygumą; panašumą; pastovumą.
|
||||
izo… [gr. isos — lygus, vienodas, panašus], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti vienodumą; lygumą; panašumą; pastovumą. izmailitai, musulmonų šiitų sekta; atsirado VIII a. viduryje Kalifate; pasivadino sektos įkūrėjo Ismailio vardu. iziùbris, vienas tauriojo elnio Cervus elaphus porūšių. Izidė, sen. egiptiečių mitologijoje — gyvybės ir sveikatos, vandens, vėjo, vėliau jūreivystės deivė; derlingumo ir motinystės globėja. izanomãlė [↗ izo… + gr. anomalos — nelygus, nevienodas], žemėlapio linija, jungianti vietas su vienodu kokio nors dydžio, pvz., slėgio, nukrypimu nuo vidurkio. izalotèrma [↗ izo… + gr. allos — kitas + thermē — šiluma, karštis], žemėlapio linija, jungianti vietas su vienodu oro temperatūros pakitimu per tam tikrą laiką. izalobarà [↗ izo… + gr. allos — kitas + baros — sunkumas, svoris], žemėlapio linija, jungianti vietas su vienodu oro slėgio pakitimu per tam tikrą laiką. ivritas, žydų kalba, Izraelio valst. kalba; priklauso semitų kalbų grupei. itris [pagal Švedijos vietovės Iterbiaus (Ytterby), kur buvo rastas, pavadinimą], chem. elementas Y, atom. Nr: 39; metalas. itèrbis [pagal Švedijos vietovės Iterbiaus (Ytterby), kur buvo rastas, pavadinimą], chem. elementas Yb, atom. Nr. 70; metalas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai