iteratỹvas [lot. iterativus — dažnai kartojamas], veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmo pasikartojimą.
|
||||
iteratỹvas [lot. iterativus — dažnai kartojamas], veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmo pasikartojimą. iterãcija [lot. iteratio — kartojimas], mat. operacijos pakartotinio panaudojimo rezultatas, pvz., f1(x) = f(f(x)), f2(x) = f(f1 (x)), …, fn (x) = f(fn-1(x)) yra funkcijos y = f(x) iteracijos. item [lot.], taip pat. italizmas, žodis arba posakis, paimtas iš it. kalbos. išijas ↗ ischialgija. išiálgija ↗ ischialgija. išèmija, vietinė mažakraujystė, kitaip ↗ ischemija. istorizmas [↗ istorija]: 1. filosofinis ir metodologinis principas, reikalaujantis tirti daiktus ir reiškinius jų atsiradimo ir vystymosi požiūriu; 2. XIX a. II pusės — XX a. pradžios architektūros stilius, imituojantis vieną praeities stilių, arba jungiantis kelių praeities stilių elementus; seniau buvo vadinamas eklektika; 3. lingv. žodis, kuriuo vadinamas daiktas arba reiškinys yra išnykęs, pvz., „baudžiava”, „vyžos”. istoriosòfija [↗ istorija + gr. sophia — išmintis], istorijos filosofija. istoriogrãfija [↗ istorija + ↗ …grafija]: 1. mokslas, tiriantis ist. mokslo raidą; 2. istorijos bibliografija. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai