Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Iteratyvas

iteratỹvas [lot. iterativus — dažnai kartojamas], veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmo pasikartojimą.

Iteracija

iterãcija [lot. iteratio — kartojimas], mat. operacijos pakartotinio panaudojimo rezultatas, pvz., f1(x) = f(f(x)), f2(x) = f(f1 (x)), …, fn (x) = f(fn-1(x)) yra funkcijos y = f(x) iteracijos.

Item

item [lot.], taip pat.

Italizmas

italizmas, žodis arba posakis, paimtas iš it. kalbos.

Išijas

išijas ↗ ischialgija.

Išialgija

išiálgija ↗ ischialgija.

Išemija

išèmija, vietinė mažakraujystė, kitaip ↗ ischemija.

Istorizmas

istorizmas [↗ istorija]: 1. filosofinis ir metodologinis principas, reikalaujantis tirti daiktus ir reiškinius jų atsiradimo ir vystymosi požiūriu; 2. XIX a. II pusės — XX a. pradžios architektūros stilius, imituojantis vieną praeities stilių, arba jungiantis kelių praeities stilių elementus; seniau buvo vadinamas eklektika; 3. lingv. žodis, kuriuo vadinamas daiktas arba reiškinys yra išnykęs, pvz., „baudžiava”, „vyžos”.

Istoriosofija

istoriosòfija [↗ istorija + gr. sophia — išmintis], istorijos filosofija.

Istoriografija

istoriogrãfija [↗ istorija + ↗ …grafija]: 1. mokslas, tiriantis ist. mokslo raidą; 2. istorijos bibliografija.