istòrikas, ↗ istorijos (2) specialistas.
|
||||
istòrikas, ↗ istorijos (2) specialistas. istòrija [gr. historia]: 1. gamtos ar visuomenės reiškinio raida; 2. mokslas apie visuomenės raidą; 3. šnek. įvykis, atsitikimas; praeitis. istèriškas, susijęs su isterija. istèrija [gr. hystera — gimda; Δ ilgai buvo siejama su gimdos ligomis], funkcinė nervų sistemos ir psichikos liga (neurozė), kuri reiškiasi įvairiais psichikos, jutimo, judėjimo, vidaus organų veiklos sutrikimais. isteblišmeñtas [angl. establishment < establish — teigti, kurti], burž. visuomenės valdančios ir privilegijuotos grupės; valdžios ir valdymo sistema, kurios padedamos, tos grupės įgyvendina savo viešpatavimą. islãmas [arab. islam — nuolankumas], monoteistinė religija; viena labiausiai paplitusių (Azijos pietuose ir Afrikoje) pasaulio religijų. ischijas [gr. ischion — dubuo], sėdimojo nervo skausmai, kitaip ↗ ischialgija. ischiálgija [gr. ischion — dubuo + algos — skausmas], sėdimojo nervo skausmai. ischèmija [gr. ischō — sulaikau+ haima — kraujas], kraujo kiekio sumažėjimas kuriame nors organe; vietinė mažakraujystė. ironizúoti [↗ ironija], pašiepti, pajuokti, tyčiotis. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai