Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ironiškas

iròniškas, reiškiantis ironiją, turintis ironijos.

Ironija

irònija [gr. eirōneia — apsimestinis nežinojimas): 1. paslėpta, sąmojinga pašaipa, pasityčiojimas; 2. žodžio, posakio ar ilgesnio teksto reikšmė, priešinga tiesioginei; 3. komiškumo forma — estetinis vertinimas, kuriam būdinga tyčinis prieštaravimas tarp to, kas vaizduojama, tiesioginės reikšmės ir tikrosios prasmės, pvz., gyrimas, reiškiantis peikimą.

Irizacija

irizãcija [gr. iris — vaivorykštė], optinis reiškinys — vaivorykštės spalvos, atsirandančios debesyse ir mineraluose dėl šviesos difrakcijos.

Iritas

iritas [lot. iris (kilm. iridis) — rainelė < gr (kilm. iridos) — vaivorykštė], akies rainelės uždegimas; dažn. būna kartu su krumplyno uždegimu.

Irisas

irisas [gr. iris], vilkdalgis — daugiametė žolė Iris; daugelis rūšių yra dekoratyviniai augalai.

Irisai

irisai [gr. iris — vaivorykštė], kieti, puskiečiai arba minkšti pieniški saldainiai iš cukraus, krakmolo sirupo, pieno, riebalų ir skoninių priedų.

Iriguoti

irigúoti [↗ irigacija], dirbtinai drėkinti.

Irigatorius

irigãtorius [lot. irrigator]: 1. drėkintuvas; 2. prietaisas žmogaus kūno ertmėms ir kanalams, pvz., tiesiajai žarnai, drėkinti.

Irigacija

irigãcija [lot. irrigatio — drėkinimas, laistymas]: 1. melioracijoje — laukų drėkinimas; 2. med. viso kūno paviršiaus, organo ar audinio drėkinimas vandens arba vaistų tirpalo srove.

Iridocitai

iridocitai [gr. iris (kilm. iridos) —vaivorykštė + kytos — ląstelė], pigmentinės ląstelės, esančios žuvų, varliagyvių ir roplių odoje, galvakojų moliuskų akies apvalkalėlyje; turi org. junginio guanino; sąlygoja gyvūnų dengiamųjų audinių, akių blizgesį.