invokãcija [lot. invocatio — kreipimasis, meldimas], senovės epinės poezijos kūrinio įžanginė dalis — poeto kreipimasis į antgamtinę būtybę (dažn. į mūzą), prašymas suteikti jam įkvėpimo, vadovauti kūrybai.
|
||||
|
investúoti [angl. invest, vok. investieren], padaryti investiciją. invèstorius [angl. investor] ↗ investitorius. investitūrà [lot. investitura < investio — aprengiu]: 1. ist. feodo arba ↗ leno1 (1) perdavimo vasalui juridinis aktas su simbolinėmis apeigomis; 2. katalikų dvasininko paskyrimo bažn. pareigoms aktas; kartu su vyskupo arba abato titulu dvasininkas gaudavo teisę valdyti žemės valdą (feodą, leną).   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Bažnytiniai terminai, Istorijos terminai |  Kategorija: I |  Peržiūrėta: 373 |  Nėra komentarų | investitorius, asmuo, padaręs investiciją. investicija [vok. Investition < lot. investio — aprengiu], lėšų įdėjimas į ūkį. invertúoti [↗ inversija], chem. suskilti nuo fermentų poveikio į paprastesnius junginius. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Chemijos terminai | Kategorija: I | Peržiūrėta: 7 | Nėra komentarų | invèrtorius ↗ inverteris. invèrteris [lot. invertere — apversti, paversti], įtaisas su valdomais ventiliais (tiratronais, eksitronais, tiristoriais), keičiantis nuolatinę el. srovę arba įtampą kintamąja srove arba įtampa. invertãzė [lot. inverto — apverčiu, paverčiu] ↗ sacharazė. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai