Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Inversorius

invèrsorius [↗ inversija]: 1. mechanizmas, keičiantis apskritiminį judesį į tiesiaeigį; 2. mat. prietaisas, leidžiantis su šarnyriniu mechanizmu daryti ↗ inversiją (5).

Inversinis

invèrsinis [↗ inversija], atvirkštinis, apgręžiamasis, sukeičiamasis, pvz., Δ žodynas, Δ fot. popierius.

Inversija

invèrsija [lot. inversio — apvertimas, perstatymas], apgręžimas, apvertimas, atvirkštinė tvarka: 1. stilistinė figūra — įprastinės žodžių tvarkos pakeitimas sakinyje, pvz.: „Avelės tavo juodosios /Baltoj lankelėj miega”. — S. Nėris; 2. chem. reakcija, per kurią pakinta optiškai aktyvių junginių poliarizacijos plokštumos sukimo kryptis; 3. biol. chromosomos struktūros pakitimas, atsiradęs dėl to, kad vienas kuris nors jos segmentų pasisuko 180°; 4. algebroje — netvarka — dviejų kėlinio (kėliniai — elementų grupės, kurios skiriasi tik elementų eile) elementų tarpusavio padėtis, nesutampanti su tų elementų normalia tvarka; 5. mat. abipus vienareikšmis plokštumos (erdvės) atvaizdis joje pačioje turimo apskritimo O(r) (sferos) atžvilgiu, kai kiekvieną plokštumos (erdvės) tašką P atitinka taškas P1, esantis ant spindulio OP, ir yra patenkinta sąlyga OP•OP = r2; 6. fiz. apgrąža; erdvės Δ — įvykių erdvinių stačiakampių koordinačių pakeitimas priešingo ženklo koordinatėmis; 7. med. iškrypimas, pvz., seksualinė Δ (homoseksualizmas); 8. pozityvinio fot. atvaizdo gavimas, aplenkiant negatyvinį; 9. unarinė log. operaciją, kurios rezultato reikšmė yra priešinga operando reikšmei; 10. polifoninėje muzikoje — vienas femos plėtojimo būdų; motyvas ar tema kartojami, keičiant intervalų kryptį.

Inventorizacija

inventorizãcija [↗ inventorius]: 1. įmonės, įstaigos turto aprašo sudarymas; 2. materialinių vertybių, lėšų ir atsiskaitymų su debitoriais ir kreditoriais patikrinimas.

Inventorius

inventõrius [lot. inventarium — sąrašas, aprašas]: 1. kieno nors (pvz., įmonės) ūkinės ir gamybinės apyvokos daiktų visuma; 2. tikslus ir detalus turto aprašas.

Invencija

inveñcija [lot. inventio — išradimas], polifoninės muzikos forma, grindžiama laisva, išradinga imitacija; nedidelis šios formos kūrinys.

Invazija

invãzija [lot. invasio — užpuolimas, įsiveržimas]: 1. kar. įsiveržimas į svetimą šalį; 2. parazitų (pirmuonių, helmintų, kai kurių nariuotakojų) patekimas į žmogaus, gyvūno ar augalo organizmą.

Invariantiškumas

invariantiškùmas [↗ invariantas]: 1. visiška arba dalinė nepriklausomybė nuo aplinkos veiksnių (trikdžių), pvz., kibernetinės sistemos kintamųjų Δ; 2. fiz. dydžio ar dėsnio savybė nepakisti po tam tikrų transformacijų.

Invariantas

invariántas [lot. invarians (kilm. invariantis) — nesikeičiantis]: 1. mat. skaičius, skaičių sistema arba funkcijos savybė, susiję su kuriuo nors objektu, nekintantys po kurių nors jų atvaizdžių ar koordinačių sistemos pakeitimo; 2. lingv. tipiškas, idealus reprezentantas iš konkrečių tiriamųjų reiškinių.

Invaras

invãras [lot. invariabilis — nekintamas], magnetinis geležies ir nikelio (jo 35—37%) lydinys, kurio tūris beveik nesikeičia, kintant temperatūrai nuo —80° iki +100 °C; vart. tiksliųjų matavimo prietaisų detalėms.