invèrsorius [↗ inversija]: 1. mechanizmas, keičiantis apskritiminį judesį į tiesiaeigį; 2. mat. prietaisas, leidžiantis su šarnyriniu mechanizmu daryti ↗ inversiją (5).
|
||||
invèrsorius [↗ inversija]: 1. mechanizmas, keičiantis apskritiminį judesį į tiesiaeigį; 2. mat. prietaisas, leidžiantis su šarnyriniu mechanizmu daryti ↗ inversiją (5). invèrsinis [↗ inversija], atvirkštinis, apgręžiamasis, sukeičiamasis, pvz., Δ žodynas, Δ fot. popierius. invèrsija [lot. inversio — apvertimas, perstatymas], apgręžimas, apvertimas, atvirkštinė tvarka: 1. stilistinė figūra — įprastinės žodžių tvarkos pakeitimas sakinyje, pvz.: „Avelės tavo juodosios /Baltoj lankelėj miega”. — S. Nėris; 2. chem. reakcija, per kurią pakinta optiškai aktyvių junginių poliarizacijos plokštumos sukimo kryptis; 3. biol. chromosomos struktūros pakitimas, atsiradęs dėl to, kad vienas kuris nors jos segmentų pasisuko 180°; 4. algebroje — netvarka — dviejų kėlinio (kėliniai — elementų grupės, kurios skiriasi tik elementų eile) elementų tarpusavio padėtis, nesutampanti su tų elementų normalia tvarka; 5. mat. abipus vienareikšmis plokštumos (erdvės) atvaizdis joje pačioje turimo apskritimo O(r) (sferos) atžvilgiu, kai kiekvieną plokštumos (erdvės) tašką P atitinka taškas P1, esantis ant spindulio OP, ir yra patenkinta sąlyga OP•OP = r2; 6. fiz. apgrąža; erdvės Δ — įvykių erdvinių stačiakampių koordinačių pakeitimas priešingo ženklo koordinatėmis; 7. med. iškrypimas, pvz., seksualinė Δ (homoseksualizmas); 8. pozityvinio fot. atvaizdo gavimas, aplenkiant negatyvinį; 9. unarinė log. operaciją, kurios rezultato reikšmė yra priešinga operando reikšmei; 10. polifoninėje muzikoje — vienas femos plėtojimo būdų; motyvas ar tema kartojami, keičiant intervalų kryptį. inventorizãcija [↗ inventorius]: 1. įmonės, įstaigos turto aprašo sudarymas; 2. materialinių vertybių, lėšų ir atsiskaitymų su debitoriais ir kreditoriais patikrinimas. inventõrius [lot. inventarium — sąrašas, aprašas]: 1. kieno nors (pvz., įmonės) ūkinės ir gamybinės apyvokos daiktų visuma; 2. tikslus ir detalus turto aprašas. inveñcija [lot. inventio — išradimas], polifoninės muzikos forma, grindžiama laisva, išradinga imitacija; nedidelis šios formos kūrinys. invãzija [lot. invasio — užpuolimas, įsiveržimas]: 1. kar. įsiveržimas į svetimą šalį; 2. parazitų (pirmuonių, helmintų, kai kurių nariuotakojų) patekimas į žmogaus, gyvūno ar augalo organizmą. invariantiškùmas [↗ invariantas]: 1. visiška arba dalinė nepriklausomybė nuo aplinkos veiksnių (trikdžių), pvz., kibernetinės sistemos kintamųjų Δ; 2. fiz. dydžio ar dėsnio savybė nepakisti po tam tikrų transformacijų. invariántas [lot. invarians (kilm. invariantis) — nesikeičiantis]: 1. mat. skaičius, skaičių sistema arba funkcijos savybė, susiję su kuriuo nors objektu, nekintantys po kurių nors jų atvaizdžių ar koordinačių sistemos pakeitimo; 2. lingv. tipiškas, idealus reprezentantas iš konkrečių tiriamųjų reiškinių. invãras [lot. invariabilis — nekintamas], magnetinis geležies ir nikelio (jo 35—37%) lydinys, kurio tūris beveik nesikeičia, kintant temperatūrai nuo —80° iki +100 °C; vart. tiksliųjų matavimo prietaisų detalėms. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai