invalidùmas [↗ invalidas], organizmo būklė, atsiradusi dėl įgimto ar įgyto ligotumo arba luošumo, neleidžiančio žmogui dirbti įprastą darbą.
|
||||
invalidùmas [↗ invalidas], organizmo būklė, atsiradusi dėl įgimto ar įgyto ligotumo arba luošumo, neleidžiančio žmogui dirbti įprastą darbą. invalidas [lot. invalidus — bejėgis, ligotas], žmogus, visai arba iš dalies netekęs darbingumo dėl sužeidimo, suluošinimo, ligos arba senatvės. invaginãcija [lot. in — į, į vidų + vagina — makštis], žarnos vienos dalies įsimovimas į kitą. inulinas [lot. inula — debesylas], polisacharidų grupės angliavandenis (C6H10O5)n; kai kurių augalų atsarginė maisto medžiaga; balti, saldūs milteliai. intuityvùs, paremtas intuicija. intuityvizmas, idealistinės filosofijos kryptis, intuiciją laikanti vienintele patikima pažinimo priemone; susiformavo Europoje XIX a. pab. — XX a. pr. (B. Kročė, A. Bergsonas). intuicionizmas, matematinis intuicionizmas — mat. pagrindų kryptis, įrodymo įtikinamumo kriterijumi laikanti intuityvų jo aiškumą. intuicionistin‖is, susijęs su intuicionizmu; ~ė logika — aksiomiškai sudaryta ir mat. intuicionizmo principais pagrįsta log. sistema. intuicija [lot. intuitio < intueor — įdėmiai žiūriu]: 1. filos. tiesos suvokimas be įrodymų; 2. psichol. įsitikinimas, kurio negalima visiškai pagrįsti; kyla dėl nesąmoningo požiūrio, susidariusio panašiose situacijose, perkėlimo į konkrečią situaciją arba dėl labai silpnų dirgiklių veikimo. intubãcija [lot. in — į + tuba— vamzdis], spec. vamzdelio įleidimas pro burną į gerklas (kai jos susiaurėja). |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai