Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Intruzija

intrùzija [lot. intrusus — įstumtas], geol.: 1. magmos įsiterpimas į Žemės plutą; 2. geol. kūnas, susidaręs Žemės plutos gelmėse iš įsiterpusios ir išsikristalizavusios magmos.

Introspekcinis

introspèkcinis [↗ introspekcija], paremtas savistaba.

Introspekcija

introspèkcija [lot. introspectio — žiūrėjimas į vidų], savistaba.

Introskopija

introskòpija [lot. intro — viduje, į vidų ↗ …skopija], objektų, reiškinių stebėjimas neskaidriuose kūnuose, terpėse, prasto matomumo sąlygomis.

Intronizacija

intronizãcija [lot. in — į + gr. thronos — sostas], naujai išrinkto popiežiaus arba patriarcho iškilmingas pasodinimas į sostą.

Introjekcija

introjèkcija [lot.intro — į vidų + (in)jecio — įmetimas], psichologijoje — kito asmens vaizdinių nuostatų, pažiūrų perėmimas.

Introdukuoti

introdukúoti [lot. introductio — įvedimas], perkelti augalų rūšis ir veisles į vietas, kuriose anksčiau jie neaugo.

Introdukcija

introdùkcija [lot. introductio — įvedimas, įvadas]: 1. muz. kūrinio įžanga; Δ būdinga instrumentiniams žanrams (kai kurioms uvertiūroms, ciklinės formos kūrinių pirmosioms dalims); 2. pradinė augalų ir gyvūnų aklimatizacijos fazė: augalų perkėlimas į vietas, kuriose jie anksčiau neaugo; gyvūnų paplitimas už jų natūralaus arealo ribų.

Intriguoti

intrigúoti [pranc. intriguer]: 1. daryti intrigas, pinkles; kiršinti; 2. kelti smalsumą, interesuoti.

Intrigantas

intrigántas [pranc. intrigant], kiršintojas, intrigų pinklių darytojas.