Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Intriga

intrigà [pranc. intrigue < lot. intrico — painioju]: 1. klastingas veiksmas, piktas kėslas, pinklės; 2. siužetinio lit. kūrinio (ypač dramos, nuotykių romano ar apysakos) struktūros elementas — prieštaringų veiksmo aplinkybių susikirtimas ir aktyvi (dažnai slapta) priešiškų veikėjų veikla, kurie nulemia kūrinio veiksmo eigos posūkius ir žadina skaitytojo arba žiūrovo susidomėjimą, smalsumą.

Intravertas

intravèrtas, asmenybės tipas, kuriam būdinga intraversija.

Intraversija

intravèrsija [lot. intra — viduje + verto — suku, kreipiu], tipologinė individo savybė, pasireiškianti padidėjusiu dėmesiu sau, abejingumu aplinkai ir praktinei veiklai.

Intranzityvinis

intranzitỹvinis [lot. intransitivus — nepereinamasis], lingv. negalininkinis (veiksmažodis), negalintis valdyti objektinės reikšmės linksnių, pvz.. auga, stovi.

Intramolekulinis

intramolekulinis [lot. intra — viduje + ↗ molekulė], vykstantis arba esantis molekulės viduje; Δ kvėpavimas — anaerobinis kvėpavimas: augalai ir kai kurios parazitinės kirmėlės ima deguonį ne iš oro, bet iš org. medžiagų, jas skaidydami.

Intrada

intradà [it. intrata, isp. entrada — įėjimas, įžanga], nedidelė instrumentinė muz. pjesė; homofoninės faktūros, dažn. signalinio pobūdžio melodikos, atliekama iškilmių, švenčių pradžioje; būna ir operos arba baleto įžanga.

Intonuoti

intonúoti [↗ intonacija], tiksliai išlaikyti natose nurodytą toną.

Intonacija

intonãcij‖a [lot. intono — garsiai tariu]: 1. lingv. melodinė ir dinaminė frazės (platesne reikšme — kalbos) struktūra; ~os fonetiniai požymiai: frazės dėmenų pagr. tonas, intensyvumas, trukmė, kartais ir balso tembras; žodžių Δ — žodžio tarimo būdas ir tonas, išreiškiantys kalbėtojo jausmą, pažiūrą į kalbamąjį objektą; sakinių Δ — ritminė melodinė sakinio sandara (klausiamoji, šaukiamoji, pasakojamoji Δ); 2. muz. minties išraiška įv. aukščio garsais; 3. balsu ar muz. instrumentu be fiksuoto garso aukščio išgaunamų garsų ir intervalų tikslumas.

Intoksikacija

intoksikãcija [lot. in — į, į vidų + gr. toxikon — nuodai], organizmo apsinuodijimas.

Intina

intinà [lot. intus — viduje], sėklinių augalų žiedadulkės vidinis bespalvis apvalkalėlis.