Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Interpoliatorius

interpoliãtorius [↗ interpoliacija], analoginis arba skaitmeninis skaičiavimo įtaisas tarpinėms funkcijos reikšmėms nustatyti, žinant jos reikšmes kai kuriuose taškuose.

Interpoliacija

interpoliãcija [lot. interpolatio — perdirbimas, panaujinimas]: 1. vėlesnis įterpimas (dažn. perrašant rankraštį) į tekstą žodžių, sakinių, frazių, kurių nebuvo pradiniame teksto variante; 2. mat. funkcijos tarpinių reikšmių apytikslis nustatymas, remiantis žinomomis jos reikšmėmis.

Interpeliuoti

interpeliúoti, pateikti vyriausybei interpeliaciją.

Interpeliacija

interpeliãcija [lot. interpellatio — kalbos pertraukimas], atstovaujamojo valstybinio valdžios organo deputato ar jų grupės paklausimas valstybinio valdymo organui ar jo nariui tam tikru jų veiklos klausimu.

Interoreceptoriai

interorecèptoriai [↗ interorecepcija], receptoriai, priimantys organizmo vidaus terpės dirgiklių energiją; yra audiniuose ir vidaus organuose; teikia centrinei nervų sistemai informaciją apie vidaus organų ir fiziol. sistemų veiklą.

Interorecepcija

interorecèpcija [lot. interior — vidinis + ↗ recepcija], organizmo vidaus terpės dirgiklių energijos priėmimas ir pavertimas nerviniu impulsu.

Internuoti

internúoti [lot. internus — vidinis], apriboti, suvaržyti asmens laisvę ypatingomis sąlygomis: 1. sulaikyti kariaujančios valstybės teritorijoje gyvenančius priešo valstybės piliečius iki karo pabaigos; 2. sulaikyti ir nuginkluoti kariaujančios valstybės kar. dalinius, karo laivų, lėktuvų įgulas, patekusias į neutralios valstybės teritoriją.

Internatūra

internatūrà [lot. internus — vidinis], gydytojų podiplominė praktika, kurią jie atlieka kurioje nors med. įstaigoje.

Internatas

internãtas [lot. internus — vidinis]: 1. mokyklos bendrabutis toli gyvenantiems mokiniams; 2. uždara mokykla, kurioje mokiniai mokosi ir gyvena.

Internalizacija

internalizãcija [angl. internalization < lot. internus — vidinis], socialinės grupės pažiūrų, normų, vertybių perėmimas, laikymas savomis.