intendántas [pranc. intendant — valdytojas, vedėjas]: 1. pareigūnas, kuris rūpinasi kar. dalių ir įstaigų ūkiu bei tiekimu; tokių pareigūnų kar. laipsnis; 2. XVII—XVIII a. Prancūzijos provincijos valdytojas, kuris rūpinosi policija, teismu ir finansais.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Kariniai terminai |  Kategorija: I |  Peržiūrėta: 6 |  Nėra komentarų | intencionalùmas [lot. intentio — įtempimas, sustiprinimas], fenomenologijoje (F. Brentanas, E. Huserlis) — esminė sąmonės savybė, sąmonės nukreiptumas į objektą. inteñcija [lot. intentio], ketinimas, tikslas, veiklos motyvas, sumanymas. inteligibilùs [lot. intelligibilis]: 1. suvokimas tik protu ar intelektualiąja intuicija; 2. išgalvotas, pramanytas, nerealus. inteligeñtiškas, apsišvietęs, išsilavinęs, kultūringas, turintis inteligencijos. inteligentijà [↗ inteligentas], visuomenės sluoksnis, iš profesijos dirbantis protinį, daugiausia sudėtingąjį, kūrybinį darbą. inteligeñtas [lot. intelligens (kilm. intelligentis)], mokytas, apsišvietęs žmogus, priklausantis inteligentijai. inteligeñcija [lot. intelligentia — išmanymas, protas], protinis išsilavinimas, kultūringumas. intelektualùs [lot. intellectualis], protinis, kilęs iš mąstymo, paremtas intelektu. intelektualizmas [↗ intelektualus]: 1. pažiūra, kad protas yra svarbiausias visuomenės gyvenimui, lemiantis jo pažangą; 2. psichol. pažiūra, psichinį gyvenimą traktuojanti kaip intelekto reiškinius. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Psichologijos terminai | Kategorija: I | Peržiūrėta: 2 | Nėra komentarų | |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai