intelektuãlas [lot. intellectualis — protinis], išsilavinęs, didelio intelekto žmogus.
|
||||
intelektuãlas [lot. intellectualis — protinis], išsilavinęs, didelio intelekto žmogus. intelèktas [lot. intellectus — suvokimas, prasmė], protas, pažintiniai žmogaus sugebėjimai. integumeñtas [lot. integumentum — apdangalas], sėklinių augalų sėklapradžio dangalas, supantis centrinę jo dalį — branduolėlį. integrúoti [lot. integrare — atstatyti]: 1. dalis, elementus jungti į visumą; 2. mat. skaičiuoti funkcijos integralą. integrimètras [↗ integralas + ↗ …metras], mechaninis arba elektromechaninis prietaisas, matuojantis grafiškai atvaizduotos funkcijos integralinę reikšmę kiekviename jos taške. integrãtorius, grafinio arba skaitmeninio integravimo prietaisas. integrãlinis [< lot.]: 1. neišskiriamai susijęs, vientisas; 2. mat. susijęs su integralu, tiriantis integralų savybes, jų skaičiavimo būdus ir taikymą. integrãlas [lot. integer — visas, pilnas], mat. dydis, gaunamas kaip diferencijavimui atvirkščio veiksmo rezultatas. integrãfas [↗ inte(gralas) + ↗ …grafas], mech. įtaisas funkcijos integralinei kreivei braižyti pagal funkcijos grafiką. integrãcija [lot. integratio — atnaujinimas, atstatymas], dalių, elementų jungimas(is) į visumą: 1. ek. gyvenimo internacionalizacijos forma, valstybių ek. bendradarbiavimas pagal suderintą tarpvalstybinę ek. politiką; 2. lingv. kalbų (dažn. giminingų) suartėjimas, susiliejimas dėl tautų politinio, ekonominio, kultūrinio bendravimo. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai