intársija [it. intarsio], medžio inkrustacija medžiu.
|
||||
intársija [it. intarsio], medžio inkrustacija medžiu. intãlija [it. intaglio — raižymas], gema su įrėžtu (įdubiu) vaizdu. intãktinis [lot. intactus], neliestas, nevartotas, nemėgintas. insurgeñtas [lot. insurgens (kilm. insurgentis) — sukylantis], psn. sukilėlis, sukilimo dalyvis. insurèkcija [lot. insurrectio — sukilimas], psn. ginkluotas sukilimas. insùltas [lot. insulto — šokinėju], med.: 1. priepuolis; 2. ūminis galvos smegenų kraujo apytakos nepakankamumas. insulin‖as [lot. insulinum < insula — sala], žmogaus ir stuburinių gyvūnų kasos salelių hormonas; skatina gliukozės virtimą glikogenu; dėl ~o stokos susergama cukralige. insulė [lot. insula], sen. romėnų daugiaaukštis gyv. namas su nuomojamais kambariais arba butais, prekybos patalpomis (I aukšte). instrumentuõtė 1. orkestrinio muz. kūrinio balsų paskirstymas instrumentams; 2. muz. kūrinio, parašyto 1 instrumentui, pritaikymas instrumentų grupei, orkestrui; 3. savito meninio įspūdžio sukėlimas lit. kūrinio kalbos garsų savybėmis. instrumeñtinis [↗ instrumentas]: 1. įrankių, susijęs su ↗ instrumentais (1); 2. muz. atliekamas tik instrumentų, be vokalo, pvz., muz. kūrinys; sudarytas tik iš instrumentų, pvz., muz. ansamblis. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai