institùcijos [lot. institutiones — pamokymai], romėnų civilinės teisės vadovėliai, kuriuose ji išdėstyta atskirais teisiniais institutais.
|
||||
institùcijos [lot. institutiones — pamokymai], romėnų civilinės teisės vadovėliai, kuriuose ji išdėstyta atskirais teisiniais institutais. institùcija [lot. institutio — nustatymas, sutvarkymas]: 1. visuomeninė įstaiga, pvz., universitetas; 2. žmonių susivienijimas tam tikro tikslo siekti, pvz., partija; 3. nusistojusi visuomeninio santykiavimo forma, pvz., privatinė nuosavybė, mokesčiai. instinktyvùs, nesąmoningas, instinkto sukeltas, vykstantis be valios pastangų. instinktas [lot. instinctus — raginimas, paskatinimas]: 1. biol. įgimta elgesio forma — visuma nesąlyginių refleksų, kuriuos sukelia atitinkami išorės arba vidaus dirgikliai; 2*. numanymas, nuojauta, potraukis. instiliãcija [lot. instillatio < stilla — lašas], med. įlašinimas (skysčio, vaistų). in statu quo ante [sk. in statu kvo ante; lot.], taip kaip anksčiau. in statu nascendi [lot.], užuomazgoje, atsiradimo metu. instáncija [lot. instantio — artėjimas; tiesioginis priklausomumas], vienas kitam pavaldžių organų sistemos pakopa, grandis. instaliúoti [pranc. installer — įvesti, įrengti], įrengti šviesos, šildymo, elektros ir kt. įtaisus. instaliãcija [pranc. installation — įrengimas, įvedimas]: 1. šviesos, šildymo, elektros ir kt. prietaisų įrengimas pastatuose; 2. patys įrengti prietaisai. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai