inkvizitorius [lot. inquisitor — tardytojas]: 1. inkvizicijos teismo narys; 2*. žiaurus žmogus, rafinuotas kankintojas.
|
||||
inkvizitorius [lot. inquisitor — tardytojas]: 1. inkvizicijos teismo narys; 2*. žiaurus žmogus, rafinuotas kankintojas. inkvizicija [lot. inquisitio — tardymas]: 1. katalikų bažnyčios teisinis politinis institutas kovai su bažn. priešais ir eretikais; 2*. žiaurus kankinimas. inkunãbulas [lot. incunabula — vystyklai; kūdikystė, lopšys], iki 1501 išspausdinta knyga, iš išvaizdos panaši į rankraštį. inkubãtorius [lot. incubo — periu], aparatas paukščiams dirbtinai perėti; perėtuvas. inkubatòrijus, perykla — naminių paukščių kiaušinių inkubacijos pastatas. inkubãcija [lot. incubatio]: 1. sen. graikų ir romėnų paprotys palikti ligonius nakčiai šventovėse miegoti ant paaukoto gyvulio kailio, kad per miegą jie gautų iš dievų patarimų, kaip atgauti sveikatą; 2. naminių paukščių kiaušinių perinimas inkubatoriuose; 3. med. laikas tarp žmogaus apsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių atsiradimo; 4. mikroorganizmų auginimas termostate; 5. med. neišnešioto kūdikio priežiūra specialiai sudarytomis sąlygomis. inkrustãcija [lot. incrustatio — aptepimas]: 1. dailės dirbinių dekoravimo technika: įv. medžiagų gabalėliai arba plokštelės įleidžiamos į ištisinę (dažn. kitokią) medžiagą lygiai su paviršiumi; 2. inkrustacijos technika sukurtas, papuoštas dirbinys. inkriminúoti [lot. in criminare — apkaltinti], apkaltinti, laikyti kaltu, priskirti kam nusikaltimą. inkrètai [in + lot. (se)cretus — išskirtas], belatakių (endokrininių) liaukų išskiriamos medžiagos, kitaip ↗ hormonai. inkrècija [lot. in — į, į vidų + (se)cretio — išskyrimas], vidinė sekrecija — žmogaus ir gyvūnų hormonų (inkretų) išskyrimas iš belatakių (endokrininių) liaukų į kraują arba limfą. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai