inèrcija [lot. inertia — nejudrumas, neveiklumas]: 1. materialiųjų kūnų savybė išlaikyti santykinę rimtį arba tolyginį tiesiaeigį judėjimą, jei kūno neveikia išorinės jėgos arba jos viena kitą kompensuoja; 2. neveiklumas, aktyvumo nebuvimas, pasyvus pasidavimas kam nors.
|
||||
|
inèksas, astr. periodas (10 571,95 d), kuriam praėjus kartojasi Saulės ir Mėnulio užtemimai.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Astronomijos terminai |  Kategorija: I |  Peržiūrėta: 53 |  Nėra komentarų | indùzija [lot. indusium — viršutinė tunika], bot. skarelė — paparčio lapo išauga, dengianti sporangių krūvelę. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Botanikos terminai | Kategorija: I | Peržiūrėta: 5 | Nėra komentarų | indùstrija [lot. industria — uolumas, veiklumas], pramonė. industrializúoti [pranc. industrialiser], kurti pramonę, stambiąją mašininę gamybą. industrializãcija [pranc. industrialisation < ↗ industrija], stambiosios mašininės gamybos pramonės kūrimas. indùltas [lot. indultus — leidimas], kanonų teisėje — dvasinės valdžios leidimas tam tikrais atvejais nevykdyti bažn. reikalavimų. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Bažnytiniai terminai | Kategorija: I | Peržiūrėta: 13 | Nėra komentarų | indulinas, gamtiniai mėlynai juodi dažai. indulgeñcija [lot. indulgentia — atlaidumas, malonė], nuodėmių atleidimo raštas, kurį popiežiaus vardu išduodavo katalikų bažnyčia už nuopelnus bažnyčiai (dalyvavimą kryžiaus žygyje, šventų vietų aplankymą) arba už pinigus. indukúoti [lot. inducere — įvesti, įtraukti]: 1. išprotauti, įrodyti ką, apibendrinti indukcijos būdu; 2. sukelti, sužadinti ką indukcijos būdu. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai