induktotèrmija [lot. inductio — sužadinimas + gr. thermē — šiluma], gydymas kintamuoju aukštojo dažnio elektromagnetiniu lauku.
|
||||
induktotèrmija [lot. inductio — sužadinimas + gr. thermē — šiluma], gydymas kintamuoju aukštojo dažnio elektromagnetiniu lauku. indùktorius [lot. inductor — žadintojas]: 1. ranka sukamas kintamosios srovės generatorius; vart. kaip vietinio maitinimo telefono aparatų ir komutatorių šaukimo įtampos šaltinis; 2. el. mašinos dalis, kurioje sukuriamas pagr. magn. srautas: 3. įtaisas elektrai laidiems kūnams kaitinti, panaudojant elektromagnetinę indukciją. induktyvùs, paremtas indukcija; gebantis sukelti indukciją. induktyvùmas [↗ indukcija], fiz. dydis, apibūdinantis el. grandinės savybę sukurti magn. srautą, kai ja teka el. srovė. induktỹvinis ↗ induktyvus. induktánsas [angl. inductance < lot.], kintamosios srovės el. varža dėl el. grandinės (jos dalies) induktyvumo. indùkcinis [↗ indukcija], susijęs su indukcija; paremtas indukcija; veikiantis indukcijos principu, indukcijos sukeliamas. indùkcija [lot. inductio — paskatinimas, įvedimas]: 1. log. samprotavimas, kuriame nuo atskirų faktų, žinių einama prie bendresnių; 2. mat. įrodymo ir apibrėžimo metodas, pagrįstas perėjimu nuo išvados, teisingos sveikojo skaičiaus n atveju, prie išvados, teisingos skaičiaus atveju; 3. fizikinio reiškinio sužadinimas išorinėmis magnetinėmis elektromagnetinėmis jėgomis; 4. fiziol. jaudinimo ir slopinimo sąveika nerviniame centre: atsiradęs jaudinimas sukelia slopinimą (neigiamoji Δ), atsiradęs slopinimas — jaudinimą (teigiamoji Δ). induizmas [ indrikotèrijus, iškastinis raganosis Indricotherium, gyvenęs Eurazijoje oligocene. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai