Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Induktotermija

induktotèrmija [lot. inductio — sužadinimas + gr. thermē — šiluma], gydymas kintamuoju aukštojo dažnio elektromagnetiniu lauku.

Induktorius

indùktorius [lot. inductor — žadintojas]: 1. ranka sukamas kintamosios srovės generatorius; vart. kaip vietinio maitinimo telefono aparatų ir komutatorių šaukimo įtampos šaltinis; 2. el. mašinos dalis, kurioje sukuriamas pagr. magn. srautas: 3. įtaisas elektrai laidiems kūnams kaitinti, panaudojant elektromagnetinę indukciją.

Induktyvus

induktyvùs, paremtas indukcija; gebantis sukelti indukciją.

Induktyvumas

induktyvùmas [↗ indukcija], fiz. dydis, apibūdinantis el. grandinės savybę sukurti magn. srautą, kai ja teka el. srovė.

Induktyvinis

induktỹvinis ↗ induktyvus.

Induktansas

induktánsas [angl. inductance < lot.], kintamosios srovės el. varža dėl el. grandinės (jos dalies) induktyvumo.

Indukcinis

indùkcinis [↗ indukcija], susijęs su indukcija; paremtas indukcija; veikiantis indukcijos principu, indukcijos sukeliamas.

Indukcija

indùkcija [lot. inductio — paskatinimas, įvedimas]: 1. log. samprotavimas, kuriame nuo atskirų faktų, žinių einama prie bendresnių; 2. mat. įrodymo ir apibrėžimo metodas, pagrįstas perėjimu nuo išvados, teisingos sveikojo skaičiaus n atveju, prie išvados, teisingos skaičiaus atveju; 3. fizikinio reiškinio sužadinimas išorinėmis magnetinėmis elektromagnetinėmis jėgomis; 4. fiziol. jaudinimo ir slopinimo sąveika nerviniame centre: atsiradęs jaudinimas sukelia slopinimą (neigiamoji Δ), atsiradęs slopinimas — jaudinimą (teigiamoji Δ).

Induizmas

induizmas [

Indrikoterijus

indrikotèrijus, iškastinis raganosis Indricotherium, gyvenęs Eurazijoje oligocene.