Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Indra

indra [skr.], vedizme, brahmanizme ir induizme — perkūno ir audros, vėliau karo dievas, garbinamas kaip dievų karalius.

Indosatas

indosãtas [vok. Indossat], asmuo, gaunantis vertybinius popierius pagal perdavimo įrašą.

Indosantas

indosántas [vok. Indossant < it.], asmuo; darantis savo turimo vertybinio popieriaus atvirkščiojoje pusėje perdavimo kitam asmeniui įrašą.

Indosamentas

indosameñtas [vok. Indossament < it. indosso — ant nugaros], perduodamasis įrašas vertybinio popieriaus atvirkščiojoje pusėje, liudijantis, kad popierius yra atitekęs kt. asmeniui.

Indologija

indològija, mokslas tiriantis Indostano tautų kultūrą, istoriją, kalbas, dab. laikais — ir Indijos ekonomines, socialines bei politines problemas.

Indolencija

indoleñcija [lot. indllentia], med.: 1. skausmo nejutimas dėl psichikos arba organinės ligos; 2. vangumas.

Indolas

indòlas [↗ ind(igas) + lot. ol(eum) — aliejus], heterociklinis org. junginys C8H7N; yra kai kurių augalų, pvz., jazminų, eteriniuose aliejuose.

Indoksilas

indoksilas [lot. indicus — indiškas + gr. oxys — rūgštus], heterociklinis org. junginys C8H7ON; šviesiai geltoni kristalai.

Indofenoliai

indofenòliai [↗ indigas + ↗ fenoliai], mėlyni org. dažai; sudėtingesnių dažų žaliava.

Indoeuropiečiai

indoeuropiẽč‖iai, tautų grupė, kurią jungia bendra prokalbė; iš jos, lyginamosios istorinės kalbotyros duomenimis, yra kilusios indų, iranėnų, graikų, armėnų, italikų, keltų, germanų, baltų, slavų ir kt. kalbos; kai kurios ~ių tautos (venetai, ilyrai, hetitai, tocharai) jau išnykusios; ~ių tėvyne laikoma Vid. Azija, pagal kt. hipotezę — Š. Europa.