Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Indis

iñdis [pagal spektro mėlyną (indigo spalvos) liniją], chem. elementas In, atom. Nr. 49; metalas.

Indikuojamas

indikúojamas [lot. indico — nurodau, paskiriu], med. galimas, naudingas (tam tikru atveju) taikyti, vartoti.

Indiktas

indiktas [lot. indictio — mokestis, duoklė]: 1. sen. Romoje — 15 metų laikotarpis, per kurį iš nugalėtojų 3 kartus buvo renkama duoklė; 2. Bizantijos imperijoje — 15 m. laiko skaičiavimo ciklas, įvestas IV a. pradžioje.

Indikatrisė

indikatrisė [pranc. indicatrice — rodančioji], plokščia kreivė, rodanti paviršiaus kreivumą kuriame nors jo taške.

Indikatorius

indikãtorius [lot. indicator — rodytojas]: 1. prietaisas stebimo objekto būsenai, kiekybinei ar kokybinei charakteristikai atvaizduoti žmogui suvokiama forma; 2. medžiaga, spalvos kitimu, nuosėdų atsiradimu, švytėjimu rodanti, kad chem. sistemoje yra tam tikrų junginių; 3. kartotekos kortelės rodyklė (gnybtas), skirianti, rodanti vienodos struktūros grupes, skyrius.

Indikatyvas

indikatỹvas [lot. indicativus (modus)], veiksmažodžio tiesioginė nuosaka.

Indikacija

indikãcija [lot. indicatio]: 1. nurodymas, žymė, ženklas; 2. med. simptomas, požymis, rodantis, kad reikia, galima panaudoti tam tikrą gydymą, vaistą.

Indigolitas

indigolitas [↗ indigas + ↗ …litas], mineralas, mėlyna, geležies ir magnio turinti turmalino atmaina; II klasės brangakmenis.

Indigokarminas

indigokarminas [↗ indigas + ↗ karminas], org. junginys; mėlyni dažai, gaunami iš indigo; chem. indikatorius.

Indigenizmas

indigenizmas [isp. indigena — čionykštis], XX a. 2—3 dešimtmečio Lot. Amerikos dailės ir literatūros kryptis, kuriai būdinga indėnų gyvenimo, buities, kovos dėl nepriklausomybės vaizdavimas.