imunizúoti, sudaryti ↗ imunitetą (3).
|
||||
|
imunizãcija: 1. žmogaus ir gyvūnų skiepijimas ↗ imunitetui (3) sukelti; 2. įšvirkštimas į žmogaus arba gyvūno organizmą vakcinų (anatoksinų), norint gauti iš jų imuninio serumo (imunoglobulino). imunitètas [lot. immunitas (kilm. immunitatis) — laisvumas nuo prievolių]: 1. Europos stambiųjų žemvaldžių privilegijos vid. amžiais; 2. kai kurių bendrųjų įstatymų netaikymas ypatingą padėtį valstybėje užimantiems asmenims, pvz., diplomatinis Δ; 3. biol. organizmo neimlumas infekciniams bei neinfekciniams veiksniams ir medžiagoms, turinčioms antigeninių savybių.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Biologijos terminai |  Kategorija: I |  Peržiūrėta: 3 |  Nėra komentarų | imùninis [lot. immunis — laisvas nuo prievolių], neimlus, turintis arba sukeliantis ↗ imunitetą (3). impulsyvùs, linkęs veikti, veikiantis, vykstantis iš karto, po pirmos paskatos (impulso). impùlsas [lot. impulsus — smūgis, postūmis], akstinas, paskata, postūmis, pokytis: 1. fizikinio dydžio staigus pokytis, pvz., elektrinis Δ (trumpas el. srovės stiprumo arba įtampos pokytis); 2. mech. judesio kiekis (vektorinis dydis, lygus materialiojo taško masės ir greičio sandaugai). 3. nervinis Δ — nervine skaidula sklindanti jaudinimo banga; atsiranda, padirginus juntamojo nervo galūnę. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Mechanikos terminai | Kategorija: I | Peržiūrėta: 66 | Nėra komentarų | improvizãcija [lot. improvisus — nenumatytas, netikėtas]: 1. eilėraščio, muzikos kūrimas be išankstinio pasirengimo; kartu kuriama ir atliekama; 2. kūrinys, sukurtas per jo atlikimą, iš anksto nepasirengus. impromptu [sk. empromtiu; pranc. < lot. in promptu — būti akivaizdoje, būti pasiruošusiam], nedidelė improvizacinė lyrinė muz. pjesė, kitaip ↗ ekspromtas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Muzikos terminai | Kategorija: I | Peržiūrėta: 10 | Nėra komentarų | imprintingas [angl. imprint — įsmigti (atmintyje)], gyvūnų ir žmogaus ankstyvojo išmokimo forma: per trumpą laiką smegenyse užfiksuojami svarbių objektų vaizdai ir su jais susijusios elgesio reakcijos. impresionizmas [pranc. impressionnisme < lot.], XIX a. pab.—XX a. pr. Europos meno kryptis; būdinga subjektyvus, jausminis pasaulio suvokimas, trumpalaikių neesminių tikrovės momentų vaizdavimas, spalvos, garso, žodžio niuansų akcentavimas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai