imponúoti [vok. imponieren], kelti pagarbą, daryti teigiamą įspūdį, patikti.
|
||||
|
imponderabilijos [lot. imponderabilia], veiksmingos, bet neapčiuopiamos įtakos; neapibrėžti dalykai; jausmo arba nuotaikos momentai; aplinkybės, kurių neįmanoma numatyti. implùviumas [lot. impluvium — vandens nuotakas], negilus keturkampis romėnų atriumo baseinas lietaus vandeniui surinkti. implozỹvinis ↗ implozinis. implòzin‖is, lingv. ~iai priebalsiai — priebalsiai, turintys imploziją, bet neturintys eksplozijos, pvz., anglų „k”, „p” žodžiuose „act” — veikti, „apt” — tinkamas. implòzija [lot. implosio — įmušimas], lingv. pradinė sprogstamojo priebalsio tarimo fazė — kliūties sudarymas, pvz., pradedant tarti „p”, suglaudžiamos lūpos, pradedant tarti „t”, liežuvis pakeliamas prie viršutinių dantų. implikúoti [lot. implicare], įpinti, įjungti, apimti. implikãcija [lot. implicatio — sąsaja], log. veiksmas, reiškiamas jungtimi „jei…, tai”. implicitinis [lot. implicitus — supainiotas], lingv. neišreikštas, neišplėtotas, numanomas. implicite [lot.], numanomai, aiškiai nepasakant; painiai; imtinai, įskaitytinai. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 6 | 
Naujausi komentarai