imperfèktas [lot. imperfectum — nebaigtinis (laikas)], veiksmažodžio būtojo laiko forma, žyminti tebetrunkantį veiksmą (sen. graikų, sanskrite ir kitose indoeuropiečių kalbose).
|
||||
|
imperãtorius [lot. imperator — valdovas]: 1. sen. Romoje respublikos laikais — karo vado garbės titulas; 2. kai kurių monarchinių valstybių valdovų titulas. imperatyvùs [lot. imperativus], liepiamas, įsakomas. imperatỹvas [lot. imperativus — liepiamasis, įsakomasis]: 1. liepimas, reikalavimas; 2. veiksmažodžio liepiamoji nuosaka. impedomètras [lot. impedio — trukdau + ↗…metras], prietaisas impedansui matuoti bangolaidyje. impedánsas [angl. impedance < lot. impedio — trukdau], el. grandinės kintamosios el. srovės tariamoji varža. imparitètas [lot. imparitas (kilm. imparitatis) — nelygybė], nelygybė kilmės, teisių atžvilgiu. imortèlės [pranc. immortel — nemirtingas], augalai, kurių žiedai ir išdžiūvę nepraranda savo spalvos ir formos. imoralizmas ↗ amoralizmas. imobilizúoti [↗ imobilizacija], padaryti nejudrų, nejudamą, nekilnojamą. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 9 | 
Naujausi komentarai