imbroglio [sk. imbroljo; it. mišinys], muz. įv. ritmų ir metrų derinys, kitaip ↗ poliritmija.
|
||||
imbroglio [sk. imbroljo; it. mišinys], muz. įv. ritmų ir metrų derinys, kitaip ↗ poliritmija. ibier‖as [lenk. imbir < vok. Ingber, Ingwer < skr.], daugiametė žolė Zingiber; kilusi iš P. Azijos; tikrojo ~o šakniastiebiai turi eterinio aliejaus ir vartojami kaip prieskoniai. imbibicija [lot. imbibo — sugeriu], med. medžiagų, ištirpusių vandenyje, įsiskverbimas į organizmo audinius; skysčių sugėrimas. imbecilùmas [lot. imbecillus — bejėgis], vidutinio laipsnio silpnaprotystė. imažizmas [angl. image — vaizdas, įvaizdis], XX a. 2 dešimtmečio modernistinė anglų ir JAV poezijos srovė, kuriai būdinga rėmimasis intuityvizmo filosofija, Rytų poezija, šnek. kalba, detalių konkretumo, stiliaus aiškumo ir vaizdingumo, temų įvairovės principai. imažinizmas [angl., pranc. image — vaizdas, įvaizdis], XX a. 3 dešimtmečio modernistinė rusų poezijos srovė, kuriai būdinga individualistiniai vienatvės, ilgesio motyvai, loginių kompozicinių vaizdų sąsajų nepaisymas, metaforų, vaizdų savarankiškumo pabrėžimas; pavadinimas kilo iš anglų lit. srovės imažizmo. imatrikuliãcija [lot. immatriculo — įrašau į sąrašą], įrašymas į universiteto studentų sąrašą ↗ matrikulą (1). imaneñtin‖is, ~iškas [lot. immanens (kilm. immanentis) — turimas, būdingas], vidinis, iš prigimties būdingas, esantis ko nors viduje, ne išoriniu veiksnių sukeltas, sąlygojamas. imãmas [arab. imām — vadovas]: 1. teokratinės musulmonų valstybės valdovo, pvz., kalifo, turinčio pasaulietinę ir religinę valdžią, titulas; tą titulą turintis asmuo; 2. vyriausiasis šiitų dvasininkas; 3. musulmonų dvasininkas, vadovaujantis bendrai maldai mečetėje; vyriausiasis mula. imãgas [lot. imago — atvaizdas, išvaizda], lytiškai subrendęs, suaugęs vabzdys, |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai