Terminai.lt

ilògiškas [lot. m (il…) — ne + ↗ logiškas], prieštaraujantis logikai, nelogiškas.

iliuzionizmas [pranc. illusionnisme <. lot.]: 1. cirko žanras — tariamo daiktų, gyvūnų, žmonių atsiradimo, dingimo ar keitimosi demonstravimas grindžiamas dažn. regėjimo netobulumu, apgaule; 2. tikrovės imitacija dailės kūrinyje, panaikinanti ribą tarp meninio vaizdo ir realybės, sukurianti trimatį realių daiktų įspūdį ir erdvės iliuziją; 3. idealistinė A. Šopenhauerio (Schopenhauer; 1788—1860, Vokietija) pažiūra, kad viskas, ką pažįstame pojūčiais, tėra apgaulė.

iliùzija [lot. illusio — išjuokimas; apgaulė]: 1. klaidingas realiai egzistuojančių objektų įsivaizdavimas, suvokimas; 2*. nepagrįsta viltis, neįvykdoma svajonė.

iliustrúoti [lot. illustrare — aiškinti, vaizduoti]; 1. dėti iliustracijas į kokį tekstą, aiškinti, puošti tekstą iliustracijomis; daryti iliustracijas; 2*. pateikti pavyzdžių minčiai paaiškinti arba įrodyti.

iliustrãcija [lot. illustratio — vaizdus aiškinimas, vaizdavimas]: 1. fotografija, piešinys, brėžinys, paaiškinantis arba papildantis tekstą; 2. knygų grafikos kūrinys, aiškinantis, papildantis arba puošiantis knygos, žurnalo, laikraščio tekstą; 3*. pavyzdys, ką nors vaizdžiai paaiškinantis.