Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Iliuminatorius

iliuminatorius2 [lot; illuminator — ryškintojas], meistras, spalvinantis, dažantis žemėlapius, piešinius.

Iliuminatorius

iliuminãtorius1 [lot. illuminator — apšvietėjas]: 1. laivo, lėktuvo, sraigtasparnio, erdvėlaivio sandarus langas; 2. asmuo, kuris įrengia, prižiūri ↗ iliuminaciją (1).

Iliuminatai

iliuminãtai [lot. illuminatus — apšviestas], slaptų rel. polit. draugijų, kovojančių su jėzuitais, nariai Europoje; ypač buvo paplitę XVIII a. II pusėje Bavarijoje.

Iliuminacija

iliuminãcija [lot. illuminatio — apšvietimas, išryškinimas]: 1. pastatų, gatvių, daiktų puošnus (dažnai spalvotas) apšvietimas; 2. spalvotas piešinys arba inicialai, kuriais buvo puošiami vid. amžių rankraščiai, žemėlapiai, kitaip ↗ miniatiūra (2).

Iliatyvas

iliatỹvas [lot. illo — ten link], vidaus einamasis vietininkas, pvz., „miškan”.

Ileusas

ileusas [lot. ileus < gr. eileo — uždarau, spaudžiu], žarnyno nepraeinamumas.

Ileitas

ileitas [lot. ileum — klubinė žarna], klubinės žarnos uždegimas.

Ilas

ilas [turkų k. il], stambiausias Turkijos adm. terit. vienetas.

Iktidozauras

iktidozáuras [gr. iktis (kilm. iktidos) — šeškas + sauros — driežas], iškastinis stuburinis gyvūnas Ictidosauria, gyvenęs triaso periodo pabaigoje ir juros periodo pradžioje.

Iktas

iktas [lot. ictus — smūgis, kirtis], antikinės eilėdaros elementas — metrinis kirtis, kurį turi stiprusis (ppr. ilgas) pėdos skiemuo ir kuris gali nesutapti su natūraliu (ppr. melodiniu) žodžio kirčiu.