iksija, dekoratyvinis augalas Ixia; kilęs iš P. Afrikos; turi gumbasvogūnius, žiedai įv. spalvų, kvapūs.
|
||||
|
iksas: 1. trečia nuo galo lotynų abėcėlės raidė x, kuria matematikoje ppr. žymimas nepriklausomas kintamasis (argumentas); 2. fiz. nesisteminis ilgio vienetas, vartotas atomo fizikoje; lygus 1,002 06•10-13 m.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Fizikos terminai |  Kategorija: I |  Peržiūrėta: 32 |  Nėra komentarų | ikosaèdras [gr. eikosi — dvidešimt + hedra — pagrindas, paviršius], taisyklingas briaunainis, turintis 20 sienų (lygiakraščių trikampių). ikonotekà [eikōn + gr. thēkē — talpykla, dėžė], ikonų arba tos pačios tematikos paveikslų rinkinys, kolekcija. ikonostãsas [eikōn + gr. stasis — stovėjimo vieta], aukšta, ikonomis papuošta pertvara, skirianti stačiatikių cerkvės altorių nuo visos vidaus erdvės. ikonoskòpas [eikōn + ↗ …skopas], televizijos perdavimo vamzdis, veikiantis el. krūvių kaupimo principu. ikonològija [gr. eikōn — atvaizdas, paveikslas + ↗ …logija]: 1. dailėtyros metodas, pagal kurį nustatomas visuomeninių pažiūrų, idėjų ir meno raidos ryšys; 2. sen. dailėtyros šaka, aiškinanti, kaip dailės kūriniuose vaizduojami bibliniai, mitologiniai ir alegoriniai personažai bei scenos. ikonolãtrija [gr. eikōnolatreia < eikōn — paveikslas + latreia — garbinimas], šventųjų paveikslų ir statulų garbinimas. ikonoklãzmas [lot. iconoclasmus < gr. eikōn — atvaizdas + klasis — laužymas], šventųjų paveikslų garbintojų (ikonodulų) ir jų priešininkų (ikonoklastų) kova Bizantijoje (VIII a.—IX a. I pusė). ikonoklãstas [gr. eikōnoklastēs], rel. paveikslų ir figūrų kulto priešininkas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Religiniai terminai | Kategorija: I | Peržiūrėta: 8 | Nėra komentarų | |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai