ikonogrãfija [gr. eikon — atvaizdas + ↗ …grafija]: 1. iš anksto nustatytos tam tikrų personažų ar siužetų vaizdavimo dailės kūrinyje taisyklės; 2. dailėtyros šaka: tam tikrų personažų ir siužetų tipinių schemų, simbolių, atributų sistemingas aprašymas, klasifikavimas ir aiškinimas; 3. tapybos, grafikos kūrinių, nuotraukų, kino dokumentų, susijusių su kokia nors tema, asmeniu, vieta, įvykiu, rinkimas.
|
||||
|
ikonodùlija ↗ ikonolatrija. ikonodùlai [↗ ikona + gr. dulos — vergas], šventųjų paveikslų ir statulų garbintojai, šventųjų paveikslų garbinimo šalininkai. ikonà [rus. < gr. eikōn — atvaizdas], rel. tematikos (stačiatikių) molbertinės tapybos kūrinys (dažn. dievo arba šventojo portretas); tapoma ppr. ant lentos.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Religiniai terminai |  Kategorija: I |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | ikebanà [jap.], puokščių sudarymo menas, paplitęs Japonijoje. ikariẽčiai, socialinės teorijos, išdėstytos pranc. utopisto E. Kabė (1788—1856) romane „Kelionė į Ikariją”, pasekėjai, komunistinių bendruomenių „Ikarija” (egzistavo XIX a. vid.—1895 JAV) nariai. Ikãras (gr. Ikaros), graikų mit. personažas; bėgdamas iš Mino nelaisvės, tėvo Dedalo padirbtais iš vaško ir plunksnų sparnais per arti priskrido prie Saulės; sparnų vaškui ištirpus, nukrito į jūrą ir nuskendo. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Mitologijos terminai | Kategorija: I | Peržiūrėta: 12 | Nėra komentarų | igumènas [rus. igumen < gr. hēgumenos — einantis priekyje, vedantysis], stačiatikių vienuolyno viršininkas arba jo padėjėjas. iguãnos [isp. iguana < karibų k.], driežai Iguanidae; gyvena daugiausia V. pusrutulyje. iguanodòntai [↗ iguanos + gr. odus (kilm. odontos) — dantis], iškastiniai ropliai Iguanodontidae, gyvenę V. Europoje, Š. Afrikoje ir Centr. Azijoje nuo juros iki kreidos periodo. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai