idolãtrija ↗ idololatrija.
|
||||
idolãtrija ↗ idololatrija. ido [esp. palikuonis], viena dirbtinių kalbų, esperanto variantas. idiš ↗ jidiš. idiotipas [gr. idios — savitas + ↗ tipas], individo paveldimumo faktorių visuma, kitaip ↗ genotipas. idiòtija [gr. idiōtēia — nemokšybė], sunkiausia silpnaprotystė. idiòtas [gr. idiōtēs — nemokša], sunkiausias silpnaprotis. idiosinkràzija [idios + gr. synkrasis — sumaišymas]: 1. ypač didelis organizmo jautrumas tam tikroms medžiagoms, pvz., kai kuriems vaistams, maisto produktams (viena alergijos formų); 2. žmogaus skiriamieji bruožai. idiopãtija [gr. idios — savitas, savotiškas + pathos — liga], pirminė, savarankiška liga. idiomãtika: 1. kurios nors kalbos idiomų visuma; 2. mokslas, tiriantis idiomas. idiòmas [pranc. idiome < gr.], vietinė tarmė, šnekta. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai