|
-> idiom‖à [gr. idioma — savotiškas posakis], sustabarėjęs ir prasmiškai nedalomas frazeologizmas, būdingas tik vienai kuriai kalbai; ~ų leksinė reikšmė nesuvokiama iš jį sudarančių žodžių leksinių reikšmių, pvz., „molio motiejus” — ištižėlis, liurbis, „dinderį mušti” — tinginiauti.
idiofònai [idios + gr. phōnē — garsas], saviskambiai muz. instrumentai, pvz., mušamieji Δ — lėkštės trikampis, varpai, varpeliai, gongas; pučiamieji — liežuvėliniai, armonika, akordeonas.
idioblãstas [idios + gr. blastos — ūglis, pumpuras], augalo arba gyvūno ląstelė, turinti kokių nors medžiagų ir tuo išsiskirianti iš kitų ją supančių audinio ląstelių.
idioadaptãcija [gr. idios — savitas + ↗ adaptacija], tokie organizmų organų sandaros ir funkcijų pakitimai per evoliuciją, kad bendras jų organizacijos lygis išlieka toks pat.
-> idilin‖is, ~iškas: 1. būdingas idilės žanrui; 2. giedras, be rūpesčių, dažn. susijęs su gamta; kupinas ramios meilės.
idilė [gr. eidyllion — vaizdelis]: 1. nedidelis lyrinio aprašomojo pobūdžio, giedros nuotaikos kūrinys, idealizuotai vaizduojantis kaimo buitį, gamtą, meilę; 2*. ramus, giedras, be rūpesčių gyvenimas, niekieno nedrumsčiama meilė.
id est [lot], tai yra, vadinasi.
ideomotòrinis [idea + ↗ motorinis], sąmoningai judinamas, susijęs su minčių sukeltais judesiais.
ideomòcija [idea + lot. motio — judėjimas], minties sukeltas judesys.
-> ideològija [idea + ↗ …logija], visuomenės ek. santykių atspindys, jų socialinių principų pagrindimo teorija, skleidžiama įvairiomis visuomeninės sąmonės formomis (filosofija, politika, teise, menu, religija).
Puslapis 1,274 iš 2,099« Pirmas«...1,2701,2711,2721,2731,2741,2751,2761,2771,2781,279...»Paskutinis »
|
|
Naujausi komentarai