Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Idioma

idiom‖à [gr. idioma — savotiškas posakis], sustabarėjęs ir prasmiškai nedalomas frazeologizmas, būdingas tik vienai kuriai kalbai; ~ų leksinė reikšmė nesuvokiama iš jį sudarančių žodžių leksinių reikšmių, pvz., „molio motiejus” — ištižėlis, liurbis, „dinderį mušti” — tinginiauti.

Idiofonai

idiofònai [idios + gr. phōnē — garsas], saviskambiai muz. instrumentai, pvz., mušamieji Δ — lėkštės trikampis, varpai, varpeliai, gongas; pučiamieji — liežuvėliniai, armonika, akordeonas.

Idioblastas

idioblãstas [idios + gr. blastos — ūglis, pumpuras], augalo arba gyvūno ląstelė, turinti kokių nors medžiagų ir tuo išsiskirianti iš kitų ją supančių audinio ląstelių.

Idioadaptacija

idioadaptãcija [gr. idios — savitas + ↗ adaptacija], tokie organizmų organų sandaros ir funkcijų pakitimai per evoliuciją, kad bendras jų organizacijos lygis išlieka toks pat.

Idilinis

idilin‖is, ~iškas: 1. būdingas idilės žanrui; 2. giedras, be rūpesčių, dažn. susijęs su gamta; kupinas ramios meilės.

Idilė

idilė [gr. eidyllion — vaizdelis]: 1. nedidelis lyrinio aprašomojo pobūdžio, giedros nuotaikos kūrinys, idealizuotai vaizduojantis kaimo buitį, gamtą, meilę; 2*. ramus, giedras, be rūpesčių gyvenimas, niekieno nedrumsčiama meilė.

Id est

id est [lot], tai yra, vadinasi.

Ideomotorinis

ideomotòrinis [idea + ↗ motorinis], sąmoningai judinamas, susijęs su minčių sukeltais judesiais.

Ideomocija

ideomòcija [idea + lot. motio — judėjimas], minties sukeltas judesys.

Ideologija

ideològija [idea + ↗ …logija], visuomenės ek. santykių atspindys, jų socialinių principų pagrindimo teorija, skleidžiama įvairiomis visuomeninės sąmonės formomis (filosofija, politika, teise, menu, religija).