Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Idėja

idėja [gr. idea — sąvoka, vaizdinys]: 1. mintis, siekimų tikslas, suteikiantis veiklai kryptį, pagrindinė mokslinės, meninės kūrybos ar praktinės veiklos mintis; 2. Platono, G. Hėgelio filosofijoje — daikto esmė, idealus, pirminis visa ko pradas.

Idee fixe

idee fixe [sk. idė fiks; pranc], įkyri mintis, idėja.

Idealus

idealùs [pranc. idéal < gr.]: 1. egzistuojantis sąmonėje, susijęs su mąstymu; 2. įsivaizduojamas, realiai neegzistuojantis; 3. tobulas, pavyzdinis, atitinkantis idealą.

Idealizuoti

idealizúoti [pranc. idéaliser < gr.], ką nors vaizduoti esant geresnį arba gražesnį, negu yra iš tikrųjų, per daug gerai vertinti, laikyti idealiu.

Idealizmas

idealizm‖as [pranc. idéalisme < gr.]: 1. filos. kryptis, aiškinanti tikrovę kaip dvasią, protą, idėją; objektyvusis Δ teigia, kad dvasinis pasaulis egzistuoja savaime, objektyviai; subjektyviojo, ar gnoseologinio, ~o požiūriu, tikrovė neegzistuoja nepriklausomai nuo pažįstančiojo subjekto; 2. polinkis idealizuoti tikrovę, vadovautis aukštais idealais.

Idealizacija

idealizãcija [pranc. idéalisation < gr.]: 1. mintinių, idealių, tikrovėje nesančių objektų kūrimas; abstrakcijos rūšis; 2. ko nors vaizdavimas(is) geresnio, gražesnio, negu iš tikrųjų yra; ko nors laikymas tobulybe, idealu.

Idealistinis

idealistinis, susijęs su idealizmu, jam būdingas, paremtas idealizmu.

Idealistas

idealistas [pranc. idéaliste < gr.]: 1. idealizmo pasekėjas; 2*. nepraktiškas žmogus, idealizuojantis tikrovę, svajotojas.

Idealybė

idealýbė: 1. objektyvaus pasaulio subjektyvus atspindys žmogaus sąmonėje, realybės priešybė; 2. tobulybė, tai, kas atitinka ↗ idealą (2).

Idealas

ideãlas [pranc. idéal < gr. idea — sąvoka, vaizdinys]: 1. tobulybė, pavyzdys, aukščiausias tikslas; 2. žmogaus veiklos tikslo vaizdas, kuriame nėra tikrovės prieštaravimų; 3. mat. toks žiedo (netuščios aibės su apibrėžta sudėtimi ir sandauga, turinčiomis tam tikras savybes) požiedis, kad bet kurio jo elemento sandauga su žiedo elementu priklauso tam požiedžiui.