idėja [gr. idea — sąvoka, vaizdinys]: 1. mintis, siekimų tikslas, suteikiantis veiklai kryptį, pagrindinė mokslinės, meninės kūrybos ar praktinės veiklos mintis; 2. Platono, G. Hėgelio filosofijoje — daikto esmė, idealus, pirminis visa ko pradas.
|
||||
idėja [gr. idea — sąvoka, vaizdinys]: 1. mintis, siekimų tikslas, suteikiantis veiklai kryptį, pagrindinė mokslinės, meninės kūrybos ar praktinės veiklos mintis; 2. Platono, G. Hėgelio filosofijoje — daikto esmė, idealus, pirminis visa ko pradas. idee fixe [sk. idė fiks; pranc], įkyri mintis, idėja. idealùs [pranc. idéal < gr.]: 1. egzistuojantis sąmonėje, susijęs su mąstymu; 2. įsivaizduojamas, realiai neegzistuojantis; 3. tobulas, pavyzdinis, atitinkantis idealą. idealizúoti [pranc. idéaliser < gr.], ką nors vaizduoti esant geresnį arba gražesnį, negu yra iš tikrųjų, per daug gerai vertinti, laikyti idealiu. idealizm‖as [pranc. idéalisme < gr.]: 1. filos. kryptis, aiškinanti tikrovę kaip dvasią, protą, idėją; objektyvusis Δ teigia, kad dvasinis pasaulis egzistuoja savaime, objektyviai; subjektyviojo, ar gnoseologinio, ~o požiūriu, tikrovė neegzistuoja nepriklausomai nuo pažįstančiojo subjekto; 2. polinkis idealizuoti tikrovę, vadovautis aukštais idealais. idealizãcija [pranc. idéalisation < gr.]: 1. mintinių, idealių, tikrovėje nesančių objektų kūrimas; abstrakcijos rūšis; 2. ko nors vaizdavimas(is) geresnio, gražesnio, negu iš tikrųjų yra; ko nors laikymas tobulybe, idealu. idealistinis, susijęs su idealizmu, jam būdingas, paremtas idealizmu. idealistas [pranc. idéaliste < gr.]: 1. idealizmo pasekėjas; 2*. nepraktiškas žmogus, idealizuojantis tikrovę, svajotojas. idealýbė: 1. objektyvaus pasaulio subjektyvus atspindys žmogaus sąmonėje, realybės priešybė; 2. tobulybė, tai, kas atitinka ↗ idealą (2). ideãlas [pranc. idéal < gr. idea — sąvoka, vaizdinys]: 1. tobulybė, pavyzdys, aukščiausias tikslas; 2. žmogaus veiklos tikslo vaizdas, kuriame nėra tikrovės prieštaravimų; 3. mat. toks žiedo (netuščios aibės su apibrėžta sudėtimi ir sandauga, turinčiomis tam tikras savybes) požiedis, kad bet kurio jo elemento sandauga su žiedo elementu priklauso tam požiedžiui. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai