hùrijos [arab. hūr — juodaakės], Korane — amžinai jaunos rojaus merginos.
|
||||
hùrijos [arab. hūr — juodaakės], Korane — amžinai jaunos rojaus merginos. hùnteris [angl. hunter < hunt — medžioti], didelis jojamasis arklys, auginamas sprt. medžioklei ir lenktynėms su kliūtimis. hùnai [pagal klajoklių genčių hunų (gr. Hunnoi, lot. Chunni, Hunni), nusiaubusių Europą, pavadinimą], barbarai, žiaurūs žmonės. hùmusas [lot. humus — žemė, dirvožemis], organinė dirvožemio dalis, susidaranti dėl augalų ir gyvūnų liekanų biocheminio kitimo; puvenos. humoristinis, kupinas humoro, keliantis juoką, linksmas, pašaipiškas, pvz., Δ apsakymas, Δ stilius, Δ pasakojimas. humoristika: 1. kurio nors autoriaus, šalies, laikotarpio humoristinių lit. kūrinių visuma; 2. kas juokinga, komiška. humoristas [angl. humorist]: 1. humoreskų, humoristinio stiliaus kūrinių autorius; 2. žmogus, linkęs į humorą, pasižymintis humoru. humoreskà [vok. Humoreske]: 1. lit. žanras — trumpas, juokingo ir linksmo turinio prozos kūrinys; 2. muz. instrumentinės miniatiūros žanras; gyvos, efektingos ritmikos, linksmo, dažnai groteskinio pobūdžio. hùmoras [angl. humour < lot. humor — drėgmė, skystis; vienas iš keturių organizmo skysčių, kurį sen. medicina laikė lemiančiu žmogaus temperamentą]: 1. sugebėjimas pastebėti juokingus, keistus tikrovės reiškinius; linksmumas, polinkis juokauti; 2. estetikoje — viena komiškumo rūšių (greta satyros) — pakantus, nepiktas gyvenimo keistenybių, juokingų situacijų, žmonių ydų pašiepimas, susijęs su optimistiniu ir kontempliaciniu požiūriu į tikrovę. humorãlin‖is [lot. humor — skystis], susijęs su organizmo skysčiais (krauju, limfa, tarpląsteliniu skysčiu), pvz., ~ė reguliacija — organizmo fiziologinių ir biocheminių procesų koordinavimas per kraują, limfą ir tarpląstelinį skystį. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai