homocentrinis [↗ homo… + ↗ centras], fiz. turintis bendrą susikirtimo tašką (židinį), pvz., Δ spindulių pluoštas.
|
||||
homocentrinis [↗ homo… + ↗ centras], fiz. turintis bendrą susikirtimo tašką (židinį), pvz., Δ spindulių pluoštas. homoalelizmas [↗ homo… + ↗ aleliai], dviejų ir daugiau formų geno egzistavimas, kurį lemia geno to paties fragmento pakitimai. homo… [gr. homos — vienodas; bendras], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti vienodumą; panašumą; bendrumą. homininai, tikrieji žmonės Homininae; 2 rūšys: pitekantropas ir Homo sapiens. hominidai [lot. homo (kilm. hominis) — žmogus + gr. eidos — pavidalas], žmoginiai primatai Hominidae; apima išmirusius australopitekus, ramapitekus ir tikruosius žmones (homininus). homilija [gr. homilia], pamokslo, aiškinančio Biblijos tekstą, rūšis. homilètika [gr. homilētikē — mokėjimas kalbėtis, bendrauti], rel. pamokslų teorija; mokslas apie pamokslų esmę, turinį, rengimą ir jų sakymą. homèriškas, milžiniškas, nepaprasto dydžio ar stiprumo; Δ juokas — labai garsus, skambus, nesulaikomas juokas, panašus į dievų juoką gr. poeto Homero (VIII a. pr. m. e.) „Iliadoje”. homeostãzė [↗ homeo… + gr. stasis — stovėjimas], fiziol. organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminis pastovumas (visuma prisitaikomųjų reakcijų, kad nekistų kūno temperatūra, kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje ir pan.). homeostãtas [↗ homeo… + gr. statos — stovintis], susiorganizuojanti dinaminė sistema, išlaikanti tarp leistinų ribų savo kintamuosius, pvz., temperatūrą, slėgį, kai kinta sistemos parametrai arba išorinės sąlygos. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai