Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Homocentrinis

homocentrinis [↗ homo… + ↗ centras], fiz. turintis bendrą susikirtimo tašką (židinį), pvz., Δ spindulių pluoštas.

Homoalelizmas

homoalelizmas [↗ homo… + ↗ aleliai], dviejų ir daugiau formų geno egzistavimas, kurį lemia geno to paties fragmento pakitimai.

Homo

homo… [gr. homos — vienodas; bendras], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti vienodumą; panašumą; bendrumą.

Homininai

homininai, tikrieji žmonės Homininae; 2 rūšys: pitekantropas ir Homo sapiens.

Hominidai

hominidai [lot. homo (kilm. hominis) — žmogus + gr. eidos — pavidalas], žmoginiai primatai Hominidae; apima išmirusius australopitekus, ramapitekus ir tikruosius žmones (homininus).

Homilija

homilija [gr. homilia], pamokslo, aiškinančio Biblijos tekstą, rūšis.

Homiletika

homilètika [gr. homilētikē — mokėjimas kalbėtis, bendrauti], rel. pamokslų teorija; mokslas apie pamokslų esmę, turinį, rengimą ir jų sakymą.

Homeriškas

homèriškas, milžiniškas, nepaprasto dydžio ar stiprumo; Δ juokas — labai garsus, skambus, nesulaikomas juokas, panašus į dievų juoką gr. poeto Homero (VIII a. pr. m. e.) „Iliadoje”.

Homeostazė

homeostãzė [↗ homeo… + gr. stasis — stovėjimas], fiziol. organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminis pastovumas (visuma prisitaikomųjų reakcijų, kad nekistų kūno temperatūra, kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje ir pan.).

Homeostatas

homeostãtas [↗ homeo… + gr. statos — stovintis], susiorganizuojanti dinaminė sistema, išlaikanti tarp leistinų ribų savo kintamuosius, pvz., temperatūrą, slėgį, kai kinta sistemos parametrai arba išorinės sąlygos.