Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Homeopolinis

homeopõlinis [↗ homeo… + ↗ polinis], pasiskirstęs simetriškai atomų branduolių atžvilgiu; turintis vienodų atomų grupių.

Homeopatija

homeopãtija [↗ homeo.. + gr. pathos — kančia, liga], gydymo būdas: vartojamos labai mažos dozės vaistų, kurių daug didesnės dozės sukelia žmogaus organizme reiškinių, panašių į gydomos ligos simptomus.

Homeomorfizmas

homeomorfizmas [↗ homeo… + gr. morphē — atvaizdas, forma], abipus vienareikšmis ir abipus tolydus figūros (topologinės erdvės) atvaizdis kitoje figūroje (topologinėje erdvėje).

Homeomerija

homeomèrija [gr. homoiomereia < homoios — panašus + meros — dalis], antikinėje filosofijoje — smulkiausios daiktų dalelytės, turinčios visas tų daiktų savybes ir dalomos iki begalybės; terminas vartotas Anaksagoro ir Aristotelio.

Homeo

homeo… [gr. homolos — panašus], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti tolydumą, vienodumą.

Holoturijos

holotùrijos [gr. holothuria], bestuburiai gyvūnai Holothurioidea; gyvena jūrų ir vandenynų dugne.

Holonominis

holonòmin‖is [holos + gr. nomos — taisyklė, dėsnis], fiz. ~ė sistema — sistema, kurios visi ryšiai varžo sistemos taškų padėtį, bet ne greitį.

Holokrininis

holokrinin‖is [holos + gr. krinō — išskiriu], ~ės liaukos — belatakės (endokrininės) liaukos (pvz., riebalų), kurių sekretuojančios ląstelės, išskirdamos sekretą, suyra.

Holograma

hologramà [holos + ↗ …grama], erdvinis objekto atvaizdas, gautas holografijos būdu.

Holografija

hologrãfija [holos + ↗ …grafija], objekto erdvinio atvaizdo įrašymo ir atgaminimo metodas, pagrįstas elektromagnetinių, korpuskulinių, akustinių bangų interferencija.