Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Hologamija

hologãmija [holos + ↗ …gamija], vienaląsčių augalų lytinio dauginimosi būdas: individai nesudaro gametų, o susilieja patys, sudarydami zigotą.

Holocenas

holocènas [gr. holos — visas + kainos — naujas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros kvartero periodo jauniausia, poledyninė epocha.

Holmis

hòlmis [pagal lotyniškąjį Stokholmo (lot. Holmia) pavadinimą], chem. elementas Ho, atom. Nr. 67; metalas.

Holizmas

holizm‖as [gr. holos — visas]: 1. pažiūra, reikalaujanti suvokti reiškinį kaip tam tikrą vientisą visumą, netolygią jos elementų sumai; 2. vystymosi teorija, skelbianti, kad nepažinus pasaulio vientisumas lemia jo kūrybinę evoliuciją; ~ą propagavo kai kurie XX a. pradžios filosofai ir biologai.

Holenderis

holeñderis [vok. Holländer — olandas], periodinio veikimo malūnas plaušinėms medžiagoms malti; naud. popieriui, asbestcementiniams gaminiams gaminti.

Holdingas

hòldingas [angl. holding], akcinė bendrovė, superkanti kt. bendrovių akcijų kontrolinius paketus, kad galėtų jas valdyti ir kontroliuoti.

Holdas

hòldas [veng. hold], žemės ploto vienetas, vart. Vengrijoje; lygus 0,432 ha arba 0,575 ha (kadastrinis Δ).

Holas

hòlas [angl. hall]: 1. anglų gyv. namo priemenė; būdinga vid. amžių ir renesanso architektūrai; 2. pastato dalis; reprezentacinė rūmų, visuomeninio ar administracinio pastato, kotedžo patalpa; vestibiulis; laukiamasis.

Holarktika

Holárktika, viena sausumos zoogeografinių sričių, apimanti Palearktiką ir Nearktiką.

Hokus

hòkus, jap. lyrikos žanras, kitaip ↗ haikus.