histio… ↗ histo…
|
||||
histio… ↗ histo… histidinas [gr. histos (maž. histion) — audinys]. aminorūgštis C6H9O2N3; balti kristalai; daugeliui gyvūnų Δ yra nepakeičiama aminorūgštis. histeroskòpija [hystera + ↗ …skopija], gimdos ertmės sienelių apžiūrėjimas histeroskopu. histerogrãfija [gr. hystera — gimda + ↗ …grafija], gimdos ertmės tyrimas rentgenu, įleidus į ją kontrastinių medžiagų. histerèzė [gr. hysterēsis — trūkumas, stoka; atsilikimas]: 1. pasekmės atsilikimas nuo ją sukėlusios priežasties, ankstesnių sąlygų vėlesnis veikimas; 2. objekto fizikinės būsenos nevienareikšmė priklausomybė nuo fizikinio dydžio, apibūdinančio išorines sąlygas. histaminas [gr. histos — audinys], organizmo audinių hormonas, kuris plečia kapiliarus, siaurina didžiąsias kraujagysles, skatina lygiųjų raumenų susitraukimą. hirudinas [lot. hirudo (kilm. hirudinis) — dėlė], kraujo krešėjimą stabdanti medžiaga (polipeptidas), kurią išskiria med. dėlės Hirudo medicinalis seilių liaukos. hirsutizmas [lot. hirsutus — plaukuotas], per didelis moterų plaukuotumas (atsiranda ūsai ir barzda, auga plaukai ant krūtinės, pilvo ir galūnių). hirakotèrijus, seniausias iškastinis arklys Hyracotherium, gyvenęs V. Europoje ir Š. Amerikoje. hirãgan‖a, viena skiemeninio jap. rašto formų; ~os rašmenimis rašoma galūnės, pagalbiniai žodžiai, kartais ir savarankiški žodžiai. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai