hipotireòzė [↗ hipo… + lot. (glandula) thyreoidea — skydliaukė], skydliaukės funkcijos sumažėjimas.
|
||||
hipotireòzė [↗ hipo… + lot. (glandula) thyreoidea — skydliaukė], skydliaukės funkcijos sumažėjimas. hipotèzė [gr. hypothesis — spėjimas]: 1. moksl. pažinimo būdas; neįrodyta, reikalinga patikrinimo teorija; 2. nelabai tvirtas spėjimas, menkai pagrįstas faktų aiškinimas. hipotètinis [gr. hypothetikos], pagrįstas hipoteze, spėjamas; Δ sprendimas — log. sprendimas pagal formulę „jeigu…, tai…”. hipotèrmija [↗ hipo… + gr. thermē — šiluma], med.: 1. organizmo būklė, kuriai būdinga sumažėjusi kūno temperatūra; 2. kūno atšaldymas. hipoteñzija [↗ hipo… + lot. tensio — įtampa] ↗ hipotonija (1). hipotaliãmas [lot. hypothalamus], žmogaus ir stuburinių gyvūnų tarpinių smegenų apatinė dalis, esanti po regimuoju gumburu; pagumburis. hipotãksė [gr. hypotaxis — pavaldumas], lingv. (sakinių) prijungimas. hiposulfitas, psn. natrio tiosulfatas. hiposulfitai [↗ hipo… + ↗ sulfitai] ↗ tiosulfatai. hipostilis [gr. hypostylos — paremtas kolonomis], didelė šventyklos ar rūmų salė su daugybe taisyklingai išdėstytų lubas remiančių kolonų; būdinga sen. Rytų ir sen. graikų architektūrai. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai