Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Hipotireozė

hipotireòzė [↗ hipo… + lot. (glandula) thyreoidea — skydliaukė], skydliaukės funkcijos sumažėjimas.

Hipotezė

hipotèzė [gr. hypothesis — spėjimas]: 1. moksl. pažinimo būdas; neįrodyta, reikalinga patikrinimo teorija; 2. nelabai tvirtas spėjimas, menkai pagrįstas faktų aiškinimas.

Hipotetinis

hipotètinis [gr. hypothetikos], pagrįstas hipoteze, spėjamas; Δ sprendimas — log. sprendimas pagal formulę „jeigu…, tai…”.

Hipotermija

hipotèrmija [↗ hipo… + gr. thermē — šiluma], med.: 1. organizmo būklė, kuriai būdinga sumažėjusi kūno temperatūra; 2. kūno atšaldymas.

Hipotenzija

hipoteñzija [↗ hipo… + lot. tensio — įtampa] ↗ hipotonija (1).

Hipotaliamas

hipotaliãmas [lot. hypothalamus], žmogaus ir stuburinių gyvūnų tarpinių smegenų apatinė dalis, esanti po regimuoju gumburu; pagumburis.

Hipotaksė

hipotãksė [gr. hypotaxis — pavaldumas], lingv. (sakinių) prijungimas.

Hiposulfitas

hiposulfitas, psn. natrio tiosulfatas.

Hiposulfitai

hiposulfitai [↗ hipo… + ↗ sulfitai] ↗ tiosulfatai.

Hipostilis

hipostilis [gr. hypostylos — paremtas kolonomis], didelė šventyklos ar rūmų salė su daugybe taisyklingai išdėstytų lubas remiančių kolonų; būdinga sen. Rytų ir sen. graikų architektūrai.