hipològija [gr. hippos — arklys + ↗ …logija], mokslas apie arklį.
|
||||
hipològija [gr. hippos — arklys + ↗ …logija], mokslas apie arklį. hipòksija [↗ hipo… + lot. oxy(genium) — deguonis], deguonies trūkumas organizmo audiniuose. hipokrizija [gr. hypokrisis], psn. veidmainystė, šventeiviškumas. hipokritas [gr. hypokritēs], psn. veidmainys, šventeiva, davatka. Hipokrènė (gr. Hippokrēnē), sen. graikų mitologijoje — stebuklingas šaltinis Helikono kalne, pradėjęs trykšti nuo žirgo Pegaso kanopos smūgio, turįs stebuklingą savybę įkvėpti poetus. hipokotilis [↗ hipo… + gr. kotylē — čiuptuvėlis, sėklaskiltė], augalo daigo apatinė dalis nuo šaknies kaklelio iki skilčialapių; poskiltis. hipokinèzė [↗ hipo… + gr. kinēsis — judėjimas], med. sumažėjęs judėjimas. hipokáustas [↗ hipo… + gr. kaustos — įkaitintas, prikūrentas], sen. gyv. patalpų ir pirčių šildymo sistema: atskiroje patalpoje krosnies įšildytas oras kanalais tiekiamas į kitas patalpas. hipokãpnija [↗ hipo… + gr. kapnos — dūmai], anglies dioksido sumažėjimas kraujyje. hipòidin‖is [↗ hip(erbol)oidas], susijęs su hiperboloidu, pvz., ~ės pavaros krumpliaračių krumplių paviršiai yra hiperboloidiniai. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai