hipnopèdija [↗ hypnos + gr. paideia — mokymas], mokymasis (dažn. kalbų) miegant.
|
||||
hipnopèdija [↗ hypnos + gr. paideia — mokymas], mokymasis (dažn. kalbų) miegant. hipnològija [gr. hypnos — miegas + ↗ …logija], mokslas apie hipnozę. Hipnas (gr. Hypnos), sen. graikų mitologijoje — miego personifikacija. hipis [angl. hippy]: 1. XX a. 7—8 dešimtmečio kapit. šalių jaunuolis, išvaizda ir elgesiu pabrėžiantis savo nesiskaitymą su įprastinėmis visuomeninio gyvenimo normomis; 2*. ekstravagantiško elgesio, netvarkingai (dažn. pabrėžtai nerūpestingai) ir pretenzingai apsirengęs žmogus. hipestèzija [↗ hipo… + gr. aisthēsis — jutimas, pojūtis], odos jautrumo sumažėjimas. hipervitaminòzė [↗ hiper… + ↗ vitaminai], li¬guista būklė, kurią sukelia vitaminų perteklius organizme. hipertròfija [↗ hiper… + gr. trophē — mityba], med. organo arba audinio padidėjimas. hipertrichòzė [↗ hiper… + gr. thrix (kilm. trichos) — plaukas], gauruotumas — padidėjęs plaukuotumas. hipertònin‖is [↗ hipertonija]: 1. biol. turintis padidėjusį spaudimą, slėgį; Δ tirpalas — tirpalas, kurio osmosinis slėgis didesnis už ląstelės vidaus osmosinį slėgį; 2. susijęs su hipertonija, pvz., ~ė liga. hipertònija [↗ hiper… + gr. tonos — įtempimas]: 1. kraujospūdžio padidėjimas; 2. raumens tonuso padidėjimas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai