himenolepidòzė, žmogaus, kai kurių žinduolių ir paukščių helmintozė, kurią sukelia organizme parazituojantis mažasis kaspinuotis Hymenolepis nana, kartais žiurkinis kaspinuotis H. diminuta.
|
||||
himenolepidòzė, žmogaus, kai kurių žinduolių ir paukščių helmintozė, kurią sukelia organizme parazituojantis mažasis kaspinuotis Hymenolepis nana, kartais žiurkinis kaspinuotis H. diminuta. himènis [gr. hymēn — plėvelė, pienelė], aukštesniųjų grybų vaisiakūnių vaisinis sluoksnis, kuris susideda iš sporas gaminančių hifų galų (aukšlių arba bazidžių) ir sterilių hifų. Himenėjo ryšia, santuoka, vedybos. himenėjas [↗ Himenėjas], antikinės poezijos žanras — vestuvinė daina. Himenėjas (gr. Hymenaios, lot. Hymenaeus), sen. graikų ir romėnų santuokos dievas. hilozoizmas [hylē + gr. zōē — gyvybė], filos. teorija, sugyvinanti ir sudvasinanti visą materiją, teigianti, kad visos materijos formos galinčios justi, suvokti, mąstyti. hiloteizmas [hylē + gr. theos — dievas], filos. rel. doktrina, materiją tapatinanti su dievybe. hilomorfizmas [gr. hylē — materija + morphē — forma], filos. koncepcija, teigianti, kad visi daiktai esą sukurti aktyvios formos iš pasyvios, inertiškos materijos. hilėja [tikr.< gr. hylaios — miškinis], P. Amerikos drėgnasis tropinis miškas. hikòrija, medis Hicoria, kitaip ↗ karija. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai