hidroksònis ↗ hidronis.
|
||||
hidroksònis ↗ hidronis. hidroksilas [lot. hydr(ogenium) — vandenilis + ox(ygenium) —deguonis], vandens likutis — OH, jonas OH— arba laisvasis radikalas OH°. hidroksidai [↗ hidro… + ↗ oksidai], chem. elementų junginiai su vandeniu. hidròksas [↗ hidro…], beliepsnio sprogdinimo būdas: panaudojama per egzoterminę reakciją susidariusių vandens garų ir dujų energija. hidrokortizònas [↗ hidro… + ↗ kortizonas], vienas antinksčių žievės hormonų; kortikosteroidas; slopina uždegimą, alergines reakcijas, reguliuoja angliavandenių apykaitą. hidrokárpija [↗ hidro… + gr. karpos — vaisius], augalų vaisių susidarymas ir subrendimas vandenyje. hidrokarbonãtai [↗ hidro… + ↗ karbonatai], anglies rūgšties rūgščiosios druskos. hidrokanãlas [↗ hidro… + ↗ kanalas], kanalas hidroplanų plūdėms, laivų modeliams bandyti. hidrointegrãtorius [↗ hidro… + ↗ integratorius], analoginė skaičiavimo mašina, kurios veikimas pagrįstas hidrauliniais reiškiniais, matematiškai atitinkančiais tiriamus procesus. hidroinkubãtorius [↗ hidro… + ↗ inkubatorius], inkubatorius, šildomas karštu vandeniu. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai